www.spargalkes.lt

1) Biliūnas - trumpos lyrinės psichologinės novelės meistras. Pagrindinis jo dėmesys sukoncentruotas į etines psichologines problemas. Jis daugelį socialinių ir visuomeninių aktualijų nukėlė į antrąjį planą, paversdamas jas dvasinių konfliktų ir išgyvenimų motyvais, o ne tiesioginiu vaizdavimo objektu. Žmogaus skriauda iki J.Biliūno buvo siejama su materialiniu praradimu, fizine nuoskauda, o jo kančia, vaizduojama šiek tiek teatrališkai: pabrėžiamas nelaimės dydis ir išorinis kentėjimo pasireiškimas.

Biliūnas pirmiausia akcentuoja moralinę skriaudą, kuri jaudina ne nelaimės didumu, bet jos išgyvenimo gilumu ir intensyvumu (,,Ubagas“). Baudžiavos epocha - slogi praeitis, palikusi žmonių sieloje gilius pėdsakus (,,Žvaigždė“, ,,Lazda“). Žmogui ilgam išlieka atmintyje jam padarytas geras darbas. Už blogą nėra jokio pykčio ar keršto. Humanizmo principas. Svarbiausias J.Biliūno herojų bruožas - sugebėjimas pakilti virš skriaudos, atleisti skriaudėjui (,,Ubagas“, ,,Brisiaus galas“). J. Biliūno kūryba yra nuoširdi autoriaus išpažintis, abejonių ir kančių vaisius. Todėl joje nėra nieko atsitiktina, nesusieta su pagrindine tema ir vyraujančia emocija. Daugelio jo kūrinių pasakojama pirmuoju asmeniu.

2) Vienuolis - impulsyvios prigimties rašytojas. Jautriai reaguodavo į jį sujaudinusį reiškinį staiga, be ilgesnių apmąstymų bei išankstinio tikslo. ,,Paskenduolėje“ mus stebina kaimo bendruomenės žmonių žiaurumas, abejingumas samdinės nelaimei, nejautrumas. Apie dvasingumą čia net kalbų negali būti. Klebonui rūpi parapijos ,,garbė“, o tėvą apakina jo skurdas ir aplinkinių nuomonė ir padarp jį žiaurų - jis išsižada dukters. Tai pastūmėja Veroniką į savižudybę. Priešingybė Vienuolio vaizduojamam kaimo žmonių nejautrumui - M.Katiliškio ,,Užuovėjoje“, novelėje ,,Kaitra“ pavaizduotas pribuvėjos (bobutės) Miklošienės ir senelio Vaitiškio rūpestis gimdančia suviliota mergina, o vėliau jos vaiku Petriuku.

3) Apsakymų cikle ,,Iš mano atsiminimų“ Vienuolį stebina kontrastingi dalykai : visiškas nužmogėjimas ir paprastas taurus žmogiškumas - vertybė, reikalinga visais laikais ir visomis aplinkybėmis, tačiau užslopusi materialinių išskaičiavimų ir tamsos pasaulyje. (,,Samdinė Alena“, ,,Mano krikšto tėvo kumeliukas“, ,,Arkliavagio duktė“).

Failai:

Failas	Failo dydis	Parsisiųsta
Žmogaus jautrumo, dvasingumo tema lietuvių literatūroje	4 Kb	15