www.spargalkes.lt

Kaip gimiau, neprisimenu, nors gali būt - tai svarbus įvykis mano
gyvenime.
Paskui mokiaus. Kur mokiaus ir ko - neprisimenu. Ir kam -
vis tiek neišmokau.
O kas toliau? Dirbau? Man taip atrodo. Tačiau ką padirbau -
negaliu prisimint.
Dabar sėdžiu ir laukiu. Ko laukiu - neprisimenu.

Svečių aš nelaukiu.
Betgi tas, kuris galėtų ateit, o neateina - man patinka. Tai
rimtas svečias. Užtat kai dvi paras niekas neskambina, lukteliu
dar pusvalandį, kad neapsirikčiau, ir atidarau.
Jų dar nėra!
(Tai ne mūsų rasės tipai. Daugelis gieda bažnyčios chore ar
net griežia strykiniais pas Jahvę.)
Bet eilinis svečias skambina garsiai ir dažnai: trys ilgi - devyni
trumpi. Klausaus ir galvoju: kodėl jis taip daro? Juk žino, kad
aš ne kurčias. Jei neatidarau, vadinasi, manęs - nėr.
Po kurio laiko jis jau telefonu skambina!
- Jūs namie?

Failai:

Failas	Failo dydis	Parsisiųsta
J. Erlickas "Prisimynimai"	1214 Kb	0