www.spargalkes.lt

Namai. Toks paprastas žodis. Nesudėtingas - tik penkios raidės. Šį žodį dažnai vartojame savo kasdienėje kalboje. Vartojame jo net nepastebėdami, net nesusimąstydami, ką jis iš tikro reiškia, neįsigilindami į šio, atrodo, paprasto žodžio prasmę. Bet ar jis toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio? Jokiu būdu ne. Tai suprato mūsų literatūros klasikai: K. Donelaitis ir Žemaitė. Jie savo kūryboje įrodė, jog namai - tai ne tik mūsų būstas.

Kasdienėje kalboje žodį "namai" suvokiame siaurąja prasme. Bet Žemaitė ir K. Donelaitis įžvelgė tai, ko dar nebuvo įžvelgęs niekas. Jiems namai - tai visas gyventojo veidrodis, jo vidaus, sielos išraiška, charakterio ir būdo atspindys. "Metų", žymiausio K. Donelaičio kūrinio, veikėjai būrai yra spalvingos asmenybės, tad ir jį namai - charakterio ir gyvenimo būdo veidrodžiai, šeimininko vizitinė kortelė, tik pasakanti daug daugiau nei vardas ir pavardė. Štai kad ir dviejų tinginių, Slunkiaus ir Pelėdos, trobų aprašymas: "Trobos smirdų tų, kad jas kas nor įsitėmyt, | Nei pūstynės iš visų pašalių pasirodo. | Kad aukštyn žiūri, pamatai sudriskusį kraiką, | Ant kurio sklypus nuplėštų klestina vėjai, | Kad viens čia, kits ten nuo stogo ritasi lopais."

K. Donelaitis pirmasis taip sureikšmina namų vaidmenį. Namai tapo neatsiejama būro dalele, nusakančia gyventojo vidų, visas gerąsias ir blogąsias charakterio savybes.
Būrams jų namai - tai tradiciškumo ir lietuviškumo židinys, todėl jie nenori įsileisti naujovių, svetimų papročių. Poetas neigiamai pasisako prieš didėjančius valstiečių buitinius poreikius ir jų patenkinimą: "Ogi dabar, želėk dieve, tik gėda žiūrėt, | kad lietuvninkai kaip vokiečiai sopaguoti | ar su kurpėmis rudenį ant čėsnų pasirodo". K. Donelaitis atvirai pasisako prieš užsieniečius kolonistus: "Tu, prancūziškas žioply su šveisteriu storu, | ir kasdar daugiau susibastėt Lietuvą vargint, | kas jums liepė mus ir žmones mūsų paniekint? | Ar negalėjot ten pasilikt, kur jus nuperėjo | ir varles bei rupūžes jus ėst pamokino?"

Būrai net pyksta ant tų, kurie pasiduoda svetimšalių įtakai: "Tarp lietuvninkų daugsyk tūls randasi smirdas, | kurs, lietuviškai kalbėdams ir šokinėdams, lyg kaip tikras vokietis mums gėdą padaro. | Daug tarp mūs yra, kurie, durnai prisiriję, | vokiškas dainas dainuot ir keikt paspartin | ir kaip vokiečiai kasdien į karčiamą bėga". Tokias "naujoves" būrams visiškai nepriimtinos, jie patenkinti senuoju gyvenimo būdu, senosiomis tradicijomis, senaisiais namais.

Failai:

Failas	Failo dydis	Parsisiųsta
Namai ir pasaulis lietuvių literatūroje	13 Kb	9