SENAS NAMAS
Šlapi, aplyti kaštonai, gatvė, lygi, tiesi ir ilga, kurioje nematyti nei žmogaus, nei šuns, nei sužvarbusios lietuje katės. Toks vasaros rytas, kai aušta, bet dangus debesuotas, apniukęs ir vos vos krapnoja, kai naktį girdėjai šniokščiant lietų, o dabar kvepia drėgna žeme, sliekais ir jazminais. Žolė už metalinių, surūdijusių tvoros virbų šlapia ir aštri. Ir rodosi, jog tuoj iš miglos tolumoje iškils žmogus, einantis asfaltu, tarytum bristų per žolę, ir bus vienišas tame keistame, vaiskaus rūko pilname pasaulyje.
Taip turbūt atrodžiau aš, ankstų rytą atsiradęs dar tebemiegančioje gatvėje. Namas, kurios ieškojau, stovėjo kiek atokiau nuo šaligatvio, buvo apaugęs švelniai raudonomis gebenėmis, į jį vedė alėja, prasidedanti ties metaliniais, kažkada baltais vartais. Kurį laiką vaikštinėjau šaligatviu pirmyn ir atgal, vildamasis, jog kokiame nors iš aplinkinių namų pastebėsiu bent menkiausią bruzdesį, liudijantį, jog žmonės bunda, ir tuomet nebus nepatogu atverti tų senų geležinių vartų. Tyliai šiugždėdamas padangomis migloje pravažiavo pieno furgonas. Vėl tyla ir ramybė. Aš sustojau, atsirėmiau į rasotą metalinį stulpą ir užsidegiau cigaretę. Tabako dūmas ištirpo ore. Vis dar nedrįsau įeiti pro vartus į tiesią siaurą alėją. Nuo kaštonų krito lašai.
Atsirėmęs į stulpą laukiau, kol galėsiu lengvu stumtelėjimu atverti vartelius ir alėja nužingsniuoti iki namo. Cigaretė turėjo padėti laukti. Metalo šaltis prasiskverbė pro drėgną apsiausto audeklą, nuo skrybėlės kraštų lašnojo vanduo. Cigaretė sumirko ir iš baltos tapo geltona, bet žarija vis tiek sulig kiekvienu dūmu vis labiau artėjo prie šlapių pirštų. Kartkarčiais apsidairydavau, tačiau tiek aplinkiniuose namuose, tiek alėjoje buvo tuščia ir nejudru.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Saulius Tomas Kondrotas "Meilė pagal Juozapą" | 851 Kb | 2 |
Saulius Tomas Kondrotas "Meilė pagal Juozapą"