Žodžiai, kurie skirtingai skamba, bet reiškia tą patį vadinami sinonimais. Antonimai - tai priešingos reikšmės žodžiai. Epitetas - tai meninis pažyminys, kuris pabrėžia esminį daikto ar reiškinio bruožą. Tokie epitetai, kurie pridedami prie tų pačių žodžių, vadinami nuolatiniais (močiutė sengalvėlė). Vieno daikto ar reiškinio sugretinimas su kitu daiktu - palyginimas.
Metafora - perkeltinės prasmės žodžiai ar posakiai, kurių vaizdai paremti daiktų ar reiškinių panašumu. Tokia metafora, kai negyviems daiktams suteikiamos gyvų būtybių ypatybės - personifikacija. Tokia išplėsta metafora, kai kūrinyje vaizduojamos būtybės, daiktai visada reiškia kitus asmenis, daiktus - alegorija. Daikto ar reiškinio pakeitimas poetinėje kalboje kitu pavadinimu yra metonimija (aš išgėriau dvi stiklines). Metonimijos rūšys, kai vienaskaita vartojama vietoj daugiskaitos ir atvirkščiai - sinekdocha. Tikrinio vardo vartojimas bendrine prasme ir atvirkščiai - antonomasija. Tropas - posakis, pavartotas perkeltine prasme. Tropas,kai daiktas, veiksmas ar reiškinys meniškai padidinamas, yra hiperbolė. Ji sustiprina vaizduojamo reiškinio įspūdį. Kartais žodis ar posakis minimą reiškinį ne padidina, o sumažina. Tai - litotė. Ironija - tox tropas, kai žodis pavartotas visai jam priešinga prasme. Sarkazmas - aštri, kandi pajuoka, pagrįsta kalbančiojo pranašumu prieš tą, apie kurį jis kalba arba į kurį jis kreipiasi. Groteskas - tam tikras meninio vaizdavimo būdas mene ir literatūroje, kai žmogus arba jo gyvenimas piešiamas, tyčia perdedant arba sumenkinant, kai tikrovė persipina su fantastika, kraupūs dalykai su juokingais.

Kalbos vaizdinės raiškos priemonės