Iš pradžių viskas gražu, netgi jūs pats. Negalite atsipeikėti nuo minties, kaip smarkiai esate įsimylėjęs. Kiekviena diena atplukdo savo stebuklų krovinį. Dar niekas Žemėje nėra patyręs tokio malonumo. Laimė egzistuoja, ji paprasta: tai vienas veidas. Visata šypsosi. Kokius metus gyvenimas – vien saulėtų rytmečių virtinė, net tomis popietėmis, kai sninga. Apie tai rašot knygas. Vedat kiek įmanoma greičiau – kam svarstyt, kai esi laimingas? Galvojimas atneša liūdesį, o juk nugalėti turi gyvenimas.
Antrais metais viskas ima keistis. Tampat švelnus. Didžiuojatės vienybe, kuri įsivyravo jūsų poroje. Suprantat savo žmoną “iš pusės žodžio”, ir koks džiaugsmas būti viena esybe. Gatvėje žmoną kažkas palaiko jūsų seserimi: tai glosto savimeilę, bet nieko gera nesako apie jus. Vis rečiau mylitės ir manot, kad čia nieko baisaus. Esat įsitikinęs, kad kiekviena diena sutvirtina jūsų meilę, nors pasaulio pabaiga jau arti. Stojat už vedybas ginčuose su viengungiais draugais, kurie jūsų nebeatpažįsta. O ar jūs atpažįstat save, kai kartojat atmintinai iškaltus žodžius, verčiančius nežiūrėti į jaunutes paneles, kurios tiesiog nušviečia gatvę?
Trečiais metais jau nebegalite susilaikyti nežiūrėjęs į jaunutes paneles, kurios tiesiog nušviečia gatvę. Nebesišnekat su žmona. Valandų valandas sėdit su ja restoranuose klausydamasis, ką kalba kaimynai prie gretimo stalo. Vis dažniau leidžiat vakarus ne namie, priežastis – daugiau nesidulkinti. Ateina akimirka, kai žmonos negalit pakęsti ilgiau nė sekundės – įsimylėjot kitą. Dėl vieno dalyko neklydot: iš tiesų lemiamą žodį taria gyvenimas. Trečiais metais atsiranda viena gera naujiena ir viena bloga. Gera: pasibjaurėjusi jus palieka žmona. Bloga: pradedate rašyti naują knygą.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Frederic Beigbeder "Meilė trunka trejus metus" | 93 Kb | 0 |
Frederic Beigbeder "Meilė trunka trejus metus"