V. Mačernio kūryba nėra gausi. Tačiau įvairi ir turiniu, ir formomis, ir žanrais. Tai liudija poeto didelį talentą. Jis rašė vizijas, sonetus, trioletus, giesmes, trumpus aforistinius eilėraščius, taip pat vertė artimus poetus. Tačiau užbaigė vienintelį ciklą “Vizijos” (1939 - 1942). Vizijos tai ypatingi dvasios regėjimai, vaizdiniai kurie išsiskleidžia žmogaus vaizduotėje. Poetinė vizija – tai menine kalba išsakytas vidinis regėjimas.
“Vizijas” sudaro "Įžanga", 7 atskiros dalys ir "Pabaiga". "Įžangą" ir "Pabaigą" skiria 3 sudėtingiausių istorinių permainų metai. Prasidėjo karas. Dramatiškas laikas V. Mačernio lyrikoje pirmiausia atsiskleidė būties nerimu. "Vizijos" ir "Įžanga" pažymėta dvigubu nerimo ženklu. Į žemę ateina svetimas ir neramus vakaras. Atgimsta ir vaizdai kaip vizijos, prisiminimai. Iš vakaro, iš nakties, iš klaikaus vidurnakčio, iš triukšmo jie eina į šviesą, į saulę, į vidudienį, į tylą, į rimtį. Į tėviškę taip pat ateina vakaras ir naktis, bet ateina po ryto, po šviesos – kaip rami palaima: ”Ramu jau tėviškėj. Mėnulis pro klevus į kiemą žiūri”. Namai yra vienintelė žemės vieta, globiama šviesos ir palaimos. Į gamtos ir namų misteriją, jos centrą V. Mačernis iškelia mirusią senolę kuri drąsiu mostu laukus palaimino (“Trečioji”). Tai yra tarsi apibendrintas moters galios simbolis, būdingas lietuvių pasaulėjautai. Senolė ypatingai brangi “Vizijų” lyriniam herojui. Su ja prasideda pasaulio pažinimas, jos ramybė sutelkta, guodžia. Tai apibendrinantis dvasingas simbolis, žymintis vaikystę. Namai, senolių sodyba, gamta, žemė – amžina gyvybė, nemirtinga, išdidi, gyva kartų ryšiais, į kuriuos sunku įsijungti dabarties blaškomam žmogui, iš namų išėjusiam į pasaulį, norinčiam, bet nebegalinčiam sugrįžti, bet žinančiam kas yra sugrįžimas.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Pasirinktų V. Mačernio eilėraščių analizė | 3 Kb | 5 |
Pasirinktų V. Mačernio eilėraščių analizė