Antanas Kalanavičius tragiško likimo poetas. Visą savo nelabai ilgą gyvenimą be pertraukos rašęs eilėraščius, parengęs spaudai keletą poezijos rinkinių ir keletą knygelių vaikams, gyvas būdamas nė vienos knygos taip ir nesulaukė. A.Kalanavičius gimė 1945 metų birželio 5 d. Sapiegiškės kaime netoli Nedzingės, Varėnos rajone. Poeto tėvas Zigmantas Kalanavičius - kalvis, motina - Petrė Miseliūnienė gyveno Sapiegiškės kaime, kur ir įsikūrė šeima. Antanas Kalanavičius - vienas iš keturių šeimos vaikų - baigė Nedzingės vidurinę mokyklą. 1965 - 1968 metais studijavo Lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete bei Vilniaus pedagoginiame institute.
Rašyti pradėjęs paauglystėje, pirmąjį eilėraštį išspausdino Varėnos rajono laikraštyje “Raudonoji vėliava”. Nuo 1965 metų jo eilėraščius publikavo “Literatūra ir menas”, “Kultūros barai”, “Mūsų gamta”, “Jaunimo gretos”, “Kauno tiesa”, “Nemunas” ir kiti laikraščiai. 1967 - 1968 m. A. Kalanavičius bandė kurti dainas. Dalyvavo “Tarybinio mokytojo” paskelbtame konkurse “Skambėk, daina”. Taip pat poetas raė eilėračius, raė, “kad juos kur”, kaip pats sakė, sudarinėjo rinkinius, siūlė leidėjams. Rankračiuose yra eilėraščių, kurie pasirašyti slapyvardžiais – Antanas Dagilis, Dzūkijos iršinas, Antanas Kalana. Iš tėvo, kalvio, poetas paveldėjo talentą ir pomėgį kalti geležį, darė peilius, medžio dirbinius, papuošalus iš briedžio rago, gintaro, vario. Paskutiniuosius savo gyvenimo metus A. Kalanavičius praleido gimtajame vienkiemy su savo motina, o po jos mirties vienas. Kasdien daug rašė. Mirė Antanas Kalanavičius 1992 m. rugsėjo 13 d. – buvo rastas po ištikusio trečio infarkto. Palaidotas Sapiegiškės kaimo kapinėse.

Antanas Kalanavičius