Vincas Kudirka – įžymus lietuvių nacionalinio judėjimo liberalinės srovės ideologas bei vadovas, vienas iš žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei kritinio realizmo atstovų, talentingas publicistas. Aktyvus lietuvių literatūros kritikas, kitų tautų rašytojų kūrinių vertėjas į lietuvių kalbą. “Būdą turėjo švelnų” – taip apie V. Kudirką sakė visi jį pažinoję XIX a. šviesuoliai. Buvęs taktiškas ir linksmas, tvirtų pažiūrų, savo idėjų ir “prižadėjimų jis niekados neatsisakydavo”. Pinigai V. Kudirkai buvo antraeilis dalykas. Gyveno ne “dėl trupinėlio aukso, gardaus valgio šaukšto."
Poetas mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje, Varšuvos universitete studijavo filologiją, vėliau mediciną. Baigęs mokslus , 1890 metais grįžo į Lietuvą. Universiteto baigimo proga V. Kudirkai kilo mintis parašyti eilėraštį “Labora!”. “Dirbk” – imperatyviai skelbė lotyniškas šio kūrinio pavadinimas. Eilėraštyje “Labora!”liečiami aktualūs visuomeninio gyvenimo klausimai: raginama šviestis ir pasiaukojamai dirbti gimtojo krašto gerovei, ugdyti tautinį susipratimą, smerkiamas savanaudiškumas, išsižadėjus tautinių interesų dėl “trupinėlio aukso, gardaus valgio šaukšto”, išsigandus galimų kliūčių ir sunkumų. Žmogus, ypač jaunas, raginamas dirbti visuomenės labui. Darbuotis visuomenei – doras, aukštas ir kilnus idealas.
Šis eilėraštis yra parašytas spaudos draudimo metais, todėl jame tiek daug raginimų dirbti, kovoti dėl savo mylimos tėvynės Lietuvos. “Labora!” yra tarsi šūksnis, kuris turėtų pažadinti jaunimą. Eilėraštis pulsuoja jaunatviška energija, gėrimasi jaunystės galiomis. Poetas ragina visus suskubti, nes gyvenimas vietoje nestovi, ir senatvėje žmogus sustingsta, ir darbas nevilioja. Antro posmo eilutė “ kol dega krūtinėj šventa ugnis toji,” byloja, kad jaunimas gali pasiekti daug, nes krūtinėje rusena noras ir užsispirymas, tik šiek tiek jaunimą reikia paskatinti, pastūmėti, nukreipti teisingu keliu. O kai pasieki savo trokštamo tikslo, taip būna gera, “juog menkas ir silpnas net milžinu stoji.” Svarbiausia jog liktų pėdsakas po mirties. Tave turi atsiminti, kad tu buvai žmogus, kad tu gyvenai ir pasiaukojai, darbavaisi žmonijos, tautos labui. O jeigu gyvenimas labai apsunks nuo sunkaus darbo, “tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo.” Jaunimas turi ir pats dirbti, ir seniems būti širdies paguoda. Skatinimas dirbti vien pasižiūrėjimu į juos.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 V. Kudirkos eilėraščio "Labora!" analizė | 5 Kb | 20 |
V. Kudirkos eilėraščio "Labora!" analizė