Septynetas naktų tame karste, Sandii. "New Rose" viešbutis. Kaip aš trokštu tavęs. O kartais smogiu tau. Atkuriu tą atmintyje lėtai, pasigardžiuodamas ir be gailesčio, beveik jausdamas. Retkarčiais ištraukiu iš krepšio mažąjį tavo revolverį ir glostau glotnų, pigų chromuotą paviršių. Kinų gamybos dvidešimt antro kalibro žaisliukas; vamzdžio skylutė - siaurutė kaip tavo pranykusių akių vyzdžiai.
Foksas nebegyvas, Sandii. Foksas patarė man užmiršti tave. Pamenu Foksą, palinkusį virš gelumbe aptraukto baro padūmavusiame Singapūro viešbučio hole Benkoleno gatvėje. Ir jo rankas, piešiančias įvairias įtakos sferas, vidinę konkurenciją, kažkieno karjeros lanką, silpną tašką, atrastą kokio nors proto tanko šarve. Foksas buvo svarbus žmogus protų karuose, tarpkorporacinių perėjimų organizatorius. Karys, dalyvavęs slaptose zaibatsu - tarptautinių korporacijų, kontroliuojančių ištisų šalių ekonomiką - grumtynėse.
Matau, kaip Foksas šypsosi, greitai kalba, ranka numodamas į mano hipotezes apie tarpkorporacinį šnipinėjimą. "Viršūnė", - sako jis. "Reikia surasti Viršūnę". JIs priversdavo mus išgirsti didžiąją V. Viršūnė buvo Fokso Gralio taurė, esminis, grynas žmogaus talento trupinėlis, kurio, uždaryto didžiausių pasaulio mokslininkų kaukolėse, neįmanoma parduoti.

William Gibson "New Rose" viešbutis