Henrikas Čigriejus gimė 1933.03.06. Vidugirių kaime (Biržų raj.). Savo tėvo sodyboje baigė neblogą universitetą, kur filosofiją dėstė senelė; istoriją, teisę, ekonomiką - tėvas; pedagogiką, etiką ir baudžiamąją teisę - motina; laisvuosius menus - dėdė Balys. 1946 m. išvažiavo mokytis į Saločius. Mokydamasis Saločių progimnazijoje, gyveno pas smagius giminaičius nedidelėje trobelėje Brastos gatvėje. Ten jis labai mėgo skaityti knygas, kartais su kaimynų mergaite ligi giliausių vidurnakčių prie žibalinės lempos perskaitydavo storiausius tomus.
O paskui autobiografija tarsi nutrūko. Vėliau jis gyveno Vilniuje, tačiau kaip jis sako: “šiam miestui negaliu parašyti nė eilutės”. Dar kelerius metus praleido universitete. Henrikui Čigriejui knyga buvo antrieji namai, antroji gamta. “Kaip įžeisčiau knygą, sakydamas, kad mano sąmonėj ji nepaliko pėdsako. Žaliosios palaukės prie šaltinio ėriukas ir baltojo puslapio juodoji avelė - iš to paties pasaulio, kuriuo negaliu atsistebėti”. Autorius, aukštaitis, žavi subtilia peizažine lyrika, valstietiškai santūria mąstyseną. Pirmąjį rašymo impulsą eilėraštyje teikia kokia pamatyta, rodos, atsitiktinė detalė, sakysim, kokio paukščio susimėtymas virš galvos, suraibuliavęs vanduo, geltonas medis, pasirodęs tau kaip žibintas, biržietiško alaus stiklinę košimo dieną staiga priminusi storą žvakę. Šimtų šimtai atvejų. Nebūtų tokių “atsitikimų”, nebūtų ir eilėraščių.

Henrikas Algis Čigriejus