Ū - ū - ū - ū - ū - hū - hū - hūū! O, pažvelkite į mane, aš žūstu. Pūga tarpuvartėje staugia man amžiną atilsį, ir aš kaukiu su ja. Prapuoliau aš, prapuoliau. Nevidonas su nešvaria kepuraite - Centrinės liaudies ūkio tarybos tarnautojų Normalaus maitinimo valgyklos virėjas šliūkštelėjo verdančiu vandeniu ir nutvilkė man kairį šoną. Koks gyvatė, o dar proletaras. Viešpatie, dieve mano - kaip skauda! Iki kaulų nudegino. Aš dabar kaukiu, kaukiu, bet argi kauksmas pagelbės.
Kuo aš jam užkliuvau? Nejaugi aš apėsiu Liaudies ūkio tarybą, jeigu pasirausiu šiukšlyne? Gobšus nenaudėlis! Jūs pažvelkite į jo terlę: juk jis kiek paritus, tiek pastačius. Vagis su variniu snukiu. Ak, žmonės, žmonės. Vidurdienį pavaišino mane mulkis verdančiu vandeniu, o dabar jau sutemo, maždaug ketvirta valanda po pietų, sprendžiant pagal tai, kaip kvepia svogūnais iš Prečistenkos ugniagesių komandos. Kaip jums žinoma, ugnia¬gesiai vakarienei valgo košę. Bet tai - paskutinis daiktas, visai kaip grybai. Kita vertus, pažįstami Prečistenkos šunys pasakoja, kad Neglinajos „Baro" restorane šeriama firminiu patiekalu - grybais su aštriu padažu po 3 rub. 75 kap. už porciją. Tai jau mėgėjams - tas pat kaip laižyti kaliošą... Ū - ū - ū - ū...
Šoną skauda nepakenčiamai, ir visiškai aiškiai matyti mano perspektyvų tolumos: rytoj atsivers žaizdos, ir kyla klausimas, kuo aš jas gydysiu? Vasarą galima sulakstyti į Sokolnikus, ten auga ypatinga vaistažolė, be to, be vargo prisiėsi dešrų nuopjo¬vų, piliečiai primėto riebaluoto popieriaus - prisilaižysi. Ir jeigu ne kokia cyplė, laidanti gerklę mėnesienoje - „mylima Aida" - taip, kad širdis apmiršta, būtų labai gerai. O dabar kur pasidėsi?

Michailas Bulgakovas "Šuns širdis"