www.spargalkes.lt

Nuo Putino Aistis suko atgal į folklorą, žodį pervedė per sodiečio vaizduotei būdingas formas, pratęsė tą lyrizmo variantą, kurio ištakų ieškojome liaudies dainose. (Viktorija Skrupskelytė). Jonas Aistis pratęsė tyriausias lietuvių lyrikos tradicijas, į viršūnes iškėlė mūsų eleginę  (eleginis - graudus, liūdnas ) poeziją, suteikė jai formos preciziškumą, lankstumą ir spindėjimą, pagilino lietuvių poezijos kalbinį meistriškumą, parodė mums kuklų, o drauge pasakiškai gražų Lietuvos peizažą, šalia savo individualios gėlos atverdamas kosminę tragediją ir sielvartą. (A. Vaičiulaitis). 1937 m. J. Aistis (1904 - 1973 ), gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, išvyko į Prancūziją. Studijavo  prancūzų viduramžių raštiją. Dramatiškai klostantis Lietuvos istorijai, namo nebegrįžo. 1946 m. persikėlė gyventi į jav, kur ir mirė. Išeivijoje poetas rašė : “ Būti poetu ir likti be žemės yra gal daugiau nei fizinė mirtis, ypač tokiam kaip aš.. “  šis begalinis tėvynės ilgesys ir paties, kaip poeto drama, atsispindėjo ir jo eilėraščiuose.

Kaip poetas, rašydamas graudulingas eiles, atveria džiaugsmą?

Visas realybės netobulumas ir pasaulio bei žmogaus egzistencijos tragiškumas yra gilioji Aisčio kančios priežastis.Kančią jis regi glūdint visoje pasaulio buityje, jos gelmėse. Tarytum kančia - pirmapradis visos būties principas. Visa būtis išvien yra tarsi pasaulio sielvarto aimana. Eilėraštyje “ Septynios psalmės “ visuotinis skausmas glūdi ir tvyro net saulėj - “ kaip aštrūs kalavijai “.

… Septyni sopuliai , seotynios psalmės… Eilėraštyje skausmas prilyginamas psalmei  (psalmė - biblijinių giesmių pavyzdžiu sukurtas meldimo, padėkos ar šlovinamųjų motyvų lyrikos kūrinys, giesmė) . Sopulys tampa savotiška giesme, kūrėjo sielos psalme. (7 psalmės - atsikartoja septynių dienų motyvas - laikas, per kurį Dievas sutvėrė pasaulį.) Šį skausmo ir nevilties jausmą  poetas eilėraštyje įvardina kaip savo pirmąją meilę.

Failai:

Failas	Failo dydis	Parsisiųsta
J. Aisčio poezija. Eilėraščių analizė	7 Kb	32