Iš pirmo žvilgsnio sunku rasti argumentų, kad J. Baltušio romanas „Sakmė apie Juzą” sakmė. Tai parodo, nebent pavadinimas, be to, ir žodyno paaiškinimas: „sakmė - pasakojamosios tautosakos kūrinys, kuriame aiškinama pasaulio ir įvairių gamtos reiškinių kilmė, vaizduojamas žmogaus susidūrimas su mitinėmis būtybėmis” ne labai tinka romano apibūdinimui.
Tačiau romanas turo sakmiškų bruožų. Palyginus su tautosakinėmis sakmėmis, romano pagrindinis veikėjas irgi neturi pavardės. Jis vadinamas tik Juza. Sakmiškas ir keistas Juzos vidinis pasaulis, gyvenimas. Dėl meilės be atsako jis pasitraukia iš aktyvaus gyvenimo, atsiskiria nuo žmomių. Jo meilė Vinciūnei išlieka visą gyvenimą kaip simbolis, kaip Juzos gyvenimo idealas. Sakmiškas, mitologinis Juzos meilės išlikimas, artimas tautosakai. Juk liaudies sakmėse, padavimuose meilė viena pagrindinių temų. Keistas Juzos atsiskyrimas ir apsigyvenimas Kairabalėje. Čia jis susilieja su gamta. Juza romane kaip žiniuonis ar raganius tautosakoje. Jis vienintelis žino taką per Kairabalę, pažįsta visokias žoleles, žino gamtos reiškinių prasmę. Juza jaučia ir pažįsta gamtą ir žemę. Romane Kairabalė rgi turi sakmiškų bruožų. Žmonių nemėgstama, aplenkiama, netinkama gyventi, pilna pavojų. Adomo Adomėliui su Vasia pavyksta išsigelbėti tik persikėlus per Kairabalę. Juzos prisitaikymas Kairabalėje, išgyvenimas ir yra žmogaus sakmiškas susidūrimas su mitiniu pasauliu.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Kodėl šį kūrinį galima vadinti sakme? | 2 Kb | 0 |
Kodėl šį kūrinį galima vadinti sakme?