AUŠO TYKUS RYTAS; MIESTAS, APGAUBTAS TAMSOS, saldžiai miegojo. Ore dvelkė vasara, vėjas buvo vasariškas, pasaulis alsavo ramiai, šiltai ir tingiai. Užteko tik atsikelti, iškišti galvą pro langą, kad suprastum: štai ir atėjo pirmoji tikrosios laisvės, tikrojo gyvenimo akimirka, pirmasis vasaros rytas.
Dvylikametis Daglas Spoldingas ką tik atmerkė akis ir lyg į drungną upę pasinėrė į nedrumsčiamą rytmečio tylą. Jis gulėjo savo miegamajame, ketvirtame aukšte, po kupolu, ir jautė, kad šis puikiausias viso miesto bokštas, aukštai iškilęs birželio vėjyje, teikia jam nepaprastos galios. Naktimis, kai medžiai susilieja į tamsią masę, jo žvilgsnis tarsi švyturio spindulys klaidžioja aplinkui po vilnijančias guobų, ąžuolų bei klevų marias. O dabar...
— Tai puikumėlis! —sušnibždėjo Daglas, Priešaky — visa vasara, daugybė dienų — vos ne pusė ka¬lendoriaus. Jis jau vaizdavosi tapęs daugiarankiu, kaip deivė Šiva iš kelionių knygutės, ir tik skina dar neprinokusius obuo¬lius, persikus ir tamsias it naktis slyvas. Nebeišviliosi jo iš miško, krūmų ar upės. O kaip bus gera kiek atvėsti, įlindus į apšerkšnijusią ledaunę, kaip linksma kepti senelės virtuvėje kartu su tūkstančiais viščiukų.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Rėjus Bredberis "Pienių vynas" | 265 Kb | 16 |
Rėjus Bredberis "Pienių vynas"