V. Krėvės sukurta drama “Skirgaila” parodo XIV a. pabaigos situaciją Lietuvoje, kai valstybė atsiduria dviejų tikėjimų, kirkščionybės ir pagonybės, kryžkelėje. Tokiu momentu valstybės valdovas turi būti itin stiprus ir protingas, kad sugebėtų surasti patį geriausią problemų sprendimą visai tautai. Lietuvos kunigaikštis Skirgaila šioje situacijoje elgiasi savaip, stengdamasis, kad Lietuva išlaikytų savo žemes ir kad ji būtų gerbiama kaip stipri valstybė. Tačiau šiame kūrinyje mes matome valdovo žlugimą ir taip pat galime numanyti tragišką senosios Lietuvos ateitį.
Svarbiausia autoriaus iškelta tema šiame kūrinyje - tai tikėjimo problema. Dėl dviejų religijų susikirtimo išgyvena visa lietuvių tauta, tačiau daugiausiai dėl to kenčia Skirgaila. Iš čia ir kyla jo asmenybės tragizmas, nes jis ne tik turi nuspręsti, kokią jis renkasi pats sau, bet ir rasti geriausią išeitį valstybei. Skirgaila - “laukinės šalies laukinis valdovas.” Veiksmo pradžioje jis supranta, kad pagonybės laikai jau praėjo, tačiau negali nuslėpti savo neapykantos krikščionybei, kitų tautų klastai ir suktybėms. Iš kitų veikėjų kalbų mes matome, kad jis yra šiurkštus, niūrus, piktas žmogus, taip pat dažnai girtas. Toks jis yra todėl, kad nori valstybei gero, tačiau nežino, kaip tai geriau padaryti: “<…> aš nevertas esu pagarbos. Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. Ką aš manau, kad gera yra, visuomet pasirodo, kad pikta, ir todėl nusiminimas mane graužia.” Jis supranta, kad, norint apsaugoti Lietuvą nuo begalinių priešų užpuolimų, būtina pakeisti tikėjimą, ir tai nereiškia, kad jis atsižada lietuvių tautos papročių. Tačiau kuomet Stardas, žmogus, kuris palaikė tikėjimą Skirgailos sieloje, ragina jį eiti kariauti prieš kaimynus ir nepasiduoti jų įtakai, valdovas pasimeta savo mintyse. Jis - prieštaringa ir abejojanti asmenybė, kuri stengiasi pasaulyje surasti tikrąją galią, kuria galima būtų tikėti. Juk Perkūnas, matydamas naujojo tikėjimo skelbėjų apgaules, nieko nedaro, o ar gali būti krikščioniškasis Dievas teisingas, jei jo pasekėjai tokie nedori? Skirgaila yra draskomas šių didelių abejonių, juk žmogui tai yra būdinga, tačiau kaip valdovas Skrigaila negali svyruoti. Šalies šeimininkas turi tvirtai valdyti ir žinoti savo valdymo principus, o ne abejoti kaskart, kai atsiranda nauja galimybė.

Skirgaila - žmogus ir valdovas