K.Donelaičio “Metai”- europinės reikšmės poema. Tai vaizdingas pasakojimas apie lietuvių būrus, jų buitį, papročius, tikėjimą. Šie dalykai atskleidžiami per žmogaus ir gamtos paralelę: kiekvienas metų laikas turi atitikmenį žmogaus gyvenime. ”Žiemos rūpesčiais” baigiami “Metai”. Jie vainikuojami būro Selmo kalba. Selmas - viežlybasis būras.Tikriausiai todėl jam leidžiama kalbėti - apibendrinti metus. Būras pirmaisiais sakiniais apibūdina savo ir kitų bendrų padėtį: gyvendami jie vargsta, prastai valgo. Norėdamas pasidalyti gyvenimo patirtimi, reikalauja jaunųjų dėmėsio. Vaikų nepatyrimas. Jis vaizdingai lygina su žindytais paršiukais. Norėdamas priversti patikėti kitus tuo, ką pasakoja, Selmas remiasi savo kartos patyrimu.
Selmo žodžiai atspindi patriarchalinę santvarką šeimoje kai moteris, o ypač vaikai laikomi nevertais tarti žodį. Vasara ir ruduo viežlybojo būro kalboje nėra tik metų laikai. Tai tam tikri gyvenimo tarpsniai. Vasaros šventimas atspindi jaunatvišką nuotaiką tarsi džiugus, nerūpestingas laikas. Tačiau rudens būrai sulaukia jau “kumpo”. Atskleidęs jaunystės ir senatvės skirtumus, Selmas kalba apie laikinumą.Selmas supranta, jog žmogui subręsti reikia ne vienos dienos, žino,kad žmogus menkas ir “vos žydėti pradėjo”, jį tuoj ”vargai (...) pradeda stumdyt”. Gyvenimo laikinumas ir žmogaus menkumas liūdina Selmą. Jis su atsidūsėjimu šaukiasi jaunų dienų. Ieško vilties, užuojautos praeityje. Du jaustukai "ak", kalbant apie laikinumą, išryškina Selmo vidinę būseną. Ruduo ir žiema Selmo kalboje - tai vargas, sunkus darbas, negailestinga rutina. Šiuos metų laikus būras kaltina dėl jaunystės žūties. Tačiau netrukus jis ima kalbėti susitaikymo gaida. Selmas nusilenkia Dievui ir visai pasaulio tvarkai, nes žino, jog nieko neįmanoma pakeisti.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Santrauka apie K. Donelaičio "Metus" | 4 Kb | 87 |
Santrauka apie K. Donelaičio "Metus"