KAZYS BORUTA (1905-1965). Gimė Kuldokų kaime Marijampolės apskrityje, stambių ūkininkų, suvalkiečių šeimoje. I pasaulinio karo metais tėvai pasitraukė į Rusiją. Baigęs Liudvinavo mokyklą, pradėjo mokytis Maskvos gimnazijoje. 1918 metais tėvai grįžo į Lietuvą. Pradėjo mokytis Marijampolės mokytojų seminarijoje. Negalėjo baigti, buvo pašalintas už dalyvavimą demonstracijoje. Eksternu laikė egzaminus (leidimą gavo sunkiai). Įstojo į VDU, studijavo literatūrą ir istoriją. Bestudijuodamas išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį “Alio” (1925). Iš universiteto pašalintas nes dalyvavo pasipriešinimo prieš mirties bausmę Lietuvoje. Išvažiavo mokintis į Vieną, studijavo literatūrą, istoriją, filosofiją. Atostogoms grįždavo į Lietuvą, stengėsi suburti rašytojus. Išleido antrąjį eilėraščių rinkinį “Dainos apie svyruojančius gluosnius”. 1926 metais po perversmo įkalintas. Kai paleido, uždraudė gyventi Lietuvoje. Persikėlė į Rygą. Persikėlė į Vieną, studijuoja. Nelegaliai persikelia į Berlyną. Suimamas, grįžta į Lietuvą. Čia rašo, vertėjauja, dirba leidyklose, rašo straipsnius. Būnant 33 metų nuteisia 4 metus kalėti. Rašytojų prašoma valstybė paleidžia. Išeina rinkinys “Duona kasdieninė”. Parašo prozos kūrinių.
Sovietiniais laikais ištremiamas ir gauna 5 metus kalėjimo. 1965 metais kovo 9 dieną mirė Vilniuje. Nemėgo jokios valdžios. Padėjo daugeliui literatūros rašytojų: J.N. Baltušiui. POEZIJA Išleisti poezijos rinkiniai: “Dainos apie svyruojančius gluosnius”, “Kryžių Lietuva”, “Duona kasdieninė”, “Suversti arimai”. Savičiausi eilėraščiai: “Laisvo vėjo valia”, “Su viesulais ir su mylima”, “Su beržais prieš saulėtekį”, “Obelis iš Sūduvos sodo”, “Duona kasdieninė”. “OBELIS IŠ SŪDUVOS SODO” biografiško paveikslo eilėraštis. Eilėraščio pagrindas - biografinio motyvo interpretacija, išaugusi iki savito poetinio vaizdo. Tikrovės grubumas jungiamas su įprastu lyriniu švelnumu. Jaučiama tikrovės ir jos perkūrimo, būtinybės ir laisvės kaita. “DUONA KASDIENINĖ” suformuota socialinė ir moralinė, sotaus ir alkano dilema. Paliesta skaudi tema - didelė darbo ir duonos pritrūkusių žmonių emigracija. “LAISVO VĖJO VALIA” išreikštas poeto sielos neramumas, nerimas. Įrodinėjamas drumsčiančio, gaudžiančio žmogaus nerimo teisėtumas.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Santrauka apie K. Borutą | 3 Kb | 0 |
Santrauka apie K. Borutą