ANTANAS VAIČIULAITIS (1906-1992) Gimė 1906m. birželio 26 dieną, ūkininkų šeimoje. Didesnę savo gyvenimo dalį praleido ne Lietuvoje (Italijoje, Amerikoje). Baigęs Vilkaviškio gimnaziją. Buvo ateitininkas, “Šatrijos” meno kuopos veiklos narys ir pirmininkas. Šatrijiečiai katalikišką dvasią siekė suderinti su modernumu, manė, kad tolerancija yra visuomenės pamatas. A.Vaičiulaitis buvo ramus, įsiklausantis, tolerantiškas, nemėgo kritikuoti. Jis prozoje pasakojama ramiai, gerbiant kiekvieno žmogaus, medžio, daikto vietą. Jam svarbi tekste atsirandanti potekstė. Vertino Vydūną.
KŪRYBA Pirmoji knyga skirta vaikams - “Vakaras sargo namelyje” (1932). Parašyta galvoje turint sesers dukrą. Apsakyme “Tešlinis žmogutis” atskleista ypatinga Didžiojo šeštadienio nuotaika. Šiek tiek panašu į V.Krėvės “Antanuko rytą”. A.V. grožis, kylantis iš harmoningo kalbėjimo, buvo svarbiau už mokymą, kritikavimą ar idėjų aukštinimą. Rašytojui svarbu, kad vaizduojamas žmogus būtų gyvas, kad jo kalba būtų tikra, siekiama, kad nebūtų paniekintos krikščioniškos vertybės. A.Vaičiulaitis rašė ir literatūros kritiką (“Knygos ir žmonės” 1992). Vienas iš “Visuotinės literatūros istorijos” autorių. Jam atrodė svarbu modernesnius atradimus jungti su savo tautos tradicijomis “TAVO VEIDO ŠVIESA” Viena gražiausių novelių iš rinkinio “Pelkių takas” (1939). A.Vaičiulaitis lietuvių novelės meistras. Gražiausios novelės: “Tešlinis žmogutis”, “Apaštalų iškeliavimas”, “Tavo veido šviesa”.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 A.Vaičiulaitis santrauka | 2 Kb | 5 |
A.Vaičiulaitis santrauka