Eilėraštis “išnyksiu kaip dūmas” pasižymi ne jausmo veržlumu, bet giliu susimąstymu. Kiekvienas posmas turi vis kitokią “išnykimo” prasmę, atskleidžia vis naują vaizdą Be abejo, eilėraštis nenuteikia linksmai. Perskaitęs jį nejučia ir pats pagalvoji, kad kada nors ir pats numirsi, išnyksi… Ir anksčiau ar vėliau būsi visai užmirštas. Iš tiesų - išnyksi “kaip dūmas”…
1888-1893 m. tarpsnis Maironiui buvo labai intensyvus. Maždaug per tą laiką susiformavo dvi pirmosios knygos: “Pavasario balsai” ir poema ”Tarp skausmų į garbę”. Pirmieji Maironio “Pavasario balsai” išėjo 1895 m. Juose jau buvo viskas, už ką taip vertiname Maironį: ir aiškiai suformuluotos kilnios idėjos, ir poetinės išraiškos grožis, paprastumas ir skambumas. Į pirmus “Pavasario balsus” įėjo ir eilėraštis “ Išnyksiu kaip dūmas”.
Eilėraštyje laikas ir erdvė neribojami. Maironis eilėraštyje kalba ir apie tolimą praeitį, ir apie ateitį. Nuo eilėraščio pradžios iki vidurio poetas kalba apie praeitį, prisimena net senuosius laikus: Sardiniją, Atėnus, Rymą. Kalba apie praeitį iki eilutės “Kuriems nebužilgo - kapai”. Tada Maironis pradeda rašyti apie ateitį apie kitus poetus kurie ateis po jo, kad jį užmirš. Kad žmonės kaip “bangos ant marių”- atsiranda, iškyla ir išnyksta… Ir taip be perstojo, be galo…
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Maironio "Išnyksiu kaip dūmas" analizė | 2 Kb | 7 |
Maironio "Išnyksiu kaip dūmas" analizė