Gimė Žemutinėje Saksonijoje knygrišio šeimoje. Nuo pat jaunystės jautė potraukį literatūrai, menui, muzikai ir priešiškumą biurgerių aplinkai. Lankė katalikiškąją mokytojų seminariją. Išlaikęs baigiamuosius egzaminus, 1916 m. išėjo savanoriu į karą. 18 m. jaunuolis pateko į Pirmojo pasaulinio karo frontą, kelis kartus buvo sužeistas. Po karo E.M.Remarkas pradeda reikštis literatūrinėje veikloje. Jau 1918 m. išleidžiami jo eilėraščiai bei trumpi prozos kūrinėliai. Pirmieji du romanai „Svajonių būstas" (1920) ir „Sustojimas horizonte" (1927-1928) liudija apie autoriaus susižavėjimą estetizmu ir gyvenimo filosofija. Savo esė „Dekadanso vadovas" (1924) jis akcentuoja instinktų svarbą, sakydamas, jog „protas - tai nepavykęs instinktas", o instinktai yra visuomet teisingi.
Būsimasis rašytojas brendo veikiamas ne tik literatūrinių bei filosofinių impulsų, bet ir išeidamas gyvenimo mokyklą. Išbandė įvairiausias profesijas, daug keliavo, bet iš tiesų rašytojas išgyveno baisią depresiją. Giliai į sielą įsirėžę fronto vaizdai ir dvasiniai sukrėtimai verčia rašytoją tai išsakyti kūryboje. Per keletą savaičių parašo romaną „Vakarų fronte nieko naujo" (1929) ir susilaukia didžiulės sėkmės. Tačiau Hitleriui užėmus valdžią, knyga buvo sudeginta.
Teko palikti tėvynę. 1931 m. jis persikėlė gyventi į Šveicariją, 1938 m. iš jo buvo atimta Vokietijos pilietybė. Rašytojas išvyko į Niujorką, nuo 1947 m. jis - JAV pilietis. Sukūrė 14 romanų, vieną pjesę, kelis apsakymų bei esė rinkinius. Mirė Šveicarijos mieste Lokarne. „Vakarų fronte nieko naujo" pagrįstai laikomas reikšmingiausiu E.M.Remarko veikalu ir vienu iškalbingiausių ne tik vokiečių, bet ir pasaulinės literatūros kūrinių Pirmojo pasaulinio karo tema. Rašytoją domina tragiškas mažojo žmogaus likimas, jo konkrečios būsenos ir emocijos. E.M.Remarkas Pirmąjį pasaulinį karą vaizduoja ir kaip visos „prarastosios kartos" egzistencinę tragediją. Paulius Boimeris ir kiti herojai tarsi turi išgyventi svetimą, jiems primestą likimą, pasiduoda rezignacijai, liūdesiui ir vienatvei.
Veiksmo foną sudaro karo įvykiai. Paulius Boimeris kartu su savo draugais tiesiai iš mokyklos pasiskelbęs savanoriu ir išėjęs karinį apmokymą netrukus patenka į frontą. Karas matomas eilinio kareivio akimis, ir ši perspektyva lemia idėjinį emocinį romano turinį. Boimerio santūrumas ir gyvenimo troškimas, jausmų subtilumas ir praktinė nuovoka, jumoras ir melancholija susilydo į vientisą paveikslą. Vienas ryškiausių E.R.Remarko romanų apie Pirmąjį pasaulinį karą ypatumų yra fronto draugystės poetizavimas. Eilinių kareivių draugystė - svarbiausia humaniškumo apraiška, vienintelė prasminga atsvara visa kas gyva naikinančiai karo stichijai.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Erichas Marija Remarkas ir “Vakaru fronte nieko naujo” analizes gabaliukai | 7 Kb | 5 |
Erichas Marija Remarkas ir “Vakaru fronte nieko naujo” analizes gabaliukai