A.Nykos - Niliūno eilėraščiai, išaugę iš netekties, yra žmogaus susidūrimo su išnykimo ir tuštumos paslaptimi išraika, nuolat kintanti, pilna neišsprendžiamumo ir rūščiai skausmingo tono. Eilėraščiai parašyti Nemeikščiuose (A.Nykos - Niliūno gimtinėje) atskleidžia mums poeto įlgesį namams. Šis “Aklasis pasakoja apie namus” eilėraštis, taip pat parašytas Nemeikščiuose.
Eilėraštis pradedamas klausimu, kuris be abejo reikalauja atsakymo. Tai antras ir trečias posmai. Lyrinis “aš” yra aklas, bet jam pažįstami visi keliai namo. Čia labai ryškus vėjo - palydovo motyvas. Jis veda už rankos lyrini “aš”. Subjektas girdi ir jam pažįstamo, bet nematomo paukščio giesmę, kuri prašo neliūdėt. Tai įaugę vaizdai, kurie neleidžia užsimiršti supančios aplinkos.
Kitose eilutėse subjektas pasineria į prisiminimus. Ką gali prisiminti aklasis? Tik garsus. Jis prisimena, kaip kadaise motina meldėsi. Meldimasis tai sakralinis momentas, kuris asocijuojasi su viltimi, tikėjimu, šiluma. Jis prisimena kiekvieną jos žodį, jam tai buvo ypač svarbu. Subjektas prisimena ir moterį, ta pačią kuri paklausė…”Ką radau parėjęs”, jos žingsnius. Žingsnius, kurie atrodė tokie nuostabūs ir šilti, tarp kambarių tuščių. Girdėdavo jisai lietaus oktavas. Kiekvieną garsą krintančio lietaus. Prisiminimai subjektui yra labai svarbūs. Jis gali atkurti tuos žingsnius, tas maldas bet kurią minutę.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 A. Nyka - Niliūnas "Aklasis pasakoja apie namus" | 2 Kb | 2 |
A. Nyka - Niliūnas "Aklasis pasakoja apie namus" 