Prologas
Čia, atokiausiame pasaulio užkampyje, mirtis tykojo visur. Geologas Čarlzas Brofis šiose atšiauriose dykrose buvo išgyvenęs jau ne vienerius metus, tačiau nė nenutuokė gresiant tokio visiškai neįtikimo ir kraupaus galo. Ketvertas šunų, tempiančių jo roges su geologijos matavimo įranga per tundrą, ūmai sulėtino
žingsnį ir užvertė snukius į viršų.
— Kas nutiko, mergaitės? — paklausė Brofis, išsirisdamas iš rogių. Iš kyburiuojančių pažemiais audros debesų tarsi slapčia ilgai sėlinęs grobuonis, išniro krovininis
sraigtasparnis. Keista, pamanė Brofis. Tokioje gūdžioje šiaurėje sraigtasparnio jam nė su žiburiu nebuvo tekę matyti. Aparatas nutūpė už keliasdešimties metrų, pažėręs skaudžiai kapojančių ledokšnių krušą. Sunerimę šunys ėmė kaukti. Sraigtasparnio durys atsivėrė ir iš jo iššoko dvejetas vyrų, apsitaisiusių baltais kombinezonais ir nešinų automatais. Verdami žvilgsniais Brofį jie patraukė jo link.

Dan Brown "Meteoritas"