I skyrius
Bernaras įėjo į kavinę ir kiek sudvejojo pamatęs, kaip keli lankytojai neono šviesų iškreiptais veidais pasižiūrėjo į jį. Jis pasuko prie kasininkės. Jam patiko barų kasininkės: praš-matnios, orios, iš svajonių pabundančios vien tam, kad su-skaičiuotų pinigus ir degtukus. Ji be šypsenos, pavargusiu veidu padavė jam žetoną. Buvo apie ketvirta valanda ryto. Telefono būdelė nešvari, ragelis drėgnas. Jis surinko Žozė telefono numerį ir suprato, jog bastydamasis visą naktį po Paryžių gerokai pavargo, ir jam sunku atlikti net šį mechanišką veiksmą. Beje, kvaila skambinti ketvirtą valandą ryto. Žinoma, ji niekuo neparodys, kad jis elgiasi netaktiškai, bet Bernaras tikrai elgėsi kaip padauža, nors pats tokio elgesio negalėjo pakęsti. Blogiausia, kad jis jos nemylėjo, tik norėjo žinoti, ką ji veikia, ir visą dieną ši mintis jį persekiojo.
Pasigirdo ilgi telefono signalai. Bernaras atsirėmė į sie-ną, įkišo ranką į kišenę, norėdamas išsitraukti cigarečių pakelį. Pypsėjimas nutilo, mieguistas vyriškas balsas tarė: „Alio". Paskui pasigirdo Žozė balsas: „Kas kalba?" Bernaras stovėjo nejudėdamas, išsigandęs, bijodamas, kad ji nesuprastų, jog jis ją užklupo. Tai buvo siaubingos akimir-kos. Paskui jis išsitraukė cigaretės ir padėjo ragelį. Nė nepajuto, kaip atsidūrė krantinėje, tyliai keiksnodamas. Tačiau vidinis balsas, kurio jis negalėjo pakęsti, ramino: „Galų gale ji tau nieko neskolinga. Tu jos nieko neprašei, ji pasiturinti, laisva moteris, tu nesi oficialus jos meilužis". Bet jis jau juto kylant tą kančios, nerimo bangą, tą begalinį norą pulti prie telefono, tą apsėdimą, kuris pasidarys itin įkyrus artimiausioje ateityje. Jis vaidino jaunuolį, kalbėjo su Zozė apie gyvenimą, knygas, praleido su ja vieną naktį, visa tai vyko nerūpestingai, subtiliai, ir reikia pripažinti, kad Žozė butas tam labai tiko. Dabar jis grįš namo, kur ant darbo stalo netvarkingai išmėtytas guli jo nevykęs romanas, o lovoje miega žmona. Tokiu laiku ji visada miegodavo, atsukusi sa-vo vaikišką, skaistų veidelį į duris, lyg bijotų, jog jis niekad negrįš, ir net miegodama lauktų jo, kaip nerimastingai laukdavo dieną.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Francoise Sagan "Po mėnesio, po metų" | 1386 Kb | 0 |
Francoise Sagan "Po mėnesio, po metų"