Liudvikas Rėza gimė 1776 m. Karvaičių kaime Kuršių nerijoje. Karvaičių kaimas L.Rėzos paauglystės laikais plytėjo 2 km į šiaurę nuo dabartinės vėliau įkurtos Preilos. XVIII a. pabaigoje paskutiniai Karvaičių kaimo likučiai buvo palaidoti po storu smėlio sluoksniu. L.Rėza, jau neturėjęs tėvų (jam esant dviejų mirė motina, o šešerių ir tėvas), nebeteko ir gimtinės. Gimtojo kaimo mirtis po smėlio kalnu tartum sužadino jame prūsų ir lietuvių praeities ilgesį, meilę jų senovinei kultūrai, papročiams, gyvenimo reliktams.
Lietuvių kalbą L.Rėza mokėjo iš mažens ir ja kalbėjo. Kiek neaiški yra L.Rėzos tautybė. Diskusija dėl žymiojo lituanisto tautybės sudėtinga ir atsakinga. Išskirtinė L.Rėzos reikšmė prioritetą turinčiam vokiečių lituanistikos mokslui, Mažosios Lietuvos kultūrai ir dvasiniam gyvenimui, ypatinga vieta visos lietuvių literatūros istorijoje įpareigoja tyrinėtoją atsargiai elgtis. Privalome atidžiai vertinti labai prieštaringas, kartais net viena kitą neigiančias nuomones: profesorius pats kartą paskelbė, kad yra kilęs „iš lietuviškos giminės”, F.Tetzneris, A.Bruožis ir Vydūnas jį laikė kuršiu, A.R.Niemis – latviu, lietuviams nepalankiomis nuotaikomis pasižymėjęs K.Forstreuteris – vokiečiu, V.Biržiška, nuolatinis K.Forstreuterio oponentas, šį sykį buvo atsargesnis ir galutinių išvadų nepateikė. Bene kruopščiausiai gausią medžiagą monografijoje Liudvikas Rėza apibendrino literatūros istorikas A.Jovaišas. Jis linkęs pritarti mišrios tautybės versijai: motina tikriausiai vokietė, tėvas – kuršis arba lietuvis. Dabar, papildžius duomenų atsargas ir vertinimo kriterijus, reikėtų vėl patyrinėti šią problemą.
Visi žinomi profesoriaus lituanisto pirmtakai tikrai gyveno Kuršių nerijos regione. Jų pavardė buvo rašoma įvairiai: Reehse, Raese, Rhöse, Roehse ir panašiai. Lietuviškai ji skambėtų Rėzė. Būsimojo mokslininko tėvas Johann Reehse gyveno Karvaičių bažnytkaimyje. Jis turėjo karčiamą ir buvo gerai apmokamas pajūrio sargas, todėl, jei ne gausi šeimyna galėjo būti pasiturintis žmogus. Savo socialine padėtimi J.Reehsė išsiskyrė iš paprastų nerijos žvejų. J.Reehsė vedė Kathariną Charlottę Schneider. Jos geneologija yra pakankamai aiški. Neminint tolesnių protėvių, galima nurodyti, kad nuotakos prosenelis buvo Jociškių dvarelio savininkas, Ventės valsčiaus amtmonas ir Kuršių marių žvejybos meistras J.Hamburgeris, kurio palaikai ilsisi po Kintų bažnyčios grindimis. Taigi L.Rėzos motina ¾ buvo vokietė, o ¼ švedė. Jokių lietuviškumo ar kuršiškumo žymių neradę ir tėvo geneologijoje, galime teigti, kad profesorius gimė Klaipėdos krašto kolonistų šeimoje, kurioje buvo susipynusios laisvųjų vokiečių žemvaldžių ir amatininkų giminių atžalos. Mūsų akimis žiūrint, gausioje, tačiau anais laikais įprastoje šeimoje L.Rėza buvo aštuntas ir paskutinis vaikas. Jį pakrikštijo 1776 metų sausio 14 dieną dviem vokiškais Martino Ludwigo vardais. Kurti pradėjo dar studijuodamas, pirmuosius eilėračius paskelbė 1799 metais. Vos baigęs mokslus, įsijungė į lietuvišką darbą: Karaliaučiaus kariams lietuviams skaitė pamokslus, pradėjo rengti naują lietuviškos Biblijos leidimą ir rinkti lietuvių liaudies dainas. Karaliaučiaus universiteto rektoratui 1810 metais įteiktoje autobiografijoje L.Rėza nurodo kilęs „iš lietuviškos giminės”, turinčios ryšį su senosios lietuvių raštijos kūrėju J.Rėza, nors tokį teiginį nėra kuo pagrįsti, jis dokumentiškai neįrodomas. Atsižvelgdama į autoriaus valią, ji pati L.Rėzą oficialiai vadina „karvaitiškių lietuviu” ir paskiria Lietuvių kalbos seminaro inspektorumi. Po kiek laiko, bet ne vėliau kaip 1816 metais, jaunasis mokslininkas pasirinko dar ir Gedimino (vokiškai – Jedemin) vardą. Šiam žingsniui jį paskatino lituanistinė veikla ir dvasios jautrumas. Kaip ryškų precedentą galima nurodyti žymųjį filosofą I.Kantą, savo protėvius kildinųsį iš Škotijos. Po mokslininko mirties pedantiški jo bruožai tai lengvai paneigė, o autobiografijos „netikslumus” delikačiai susiejo su romantizmo dvasia, beje supusia ir L.Rėzą.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Liudvikas Rėza | 8 Kb | 0 |
Liudvikas Rėza