Kaip Čirkšlys apgavo Milaną
- Nesuprantu, kas čia yra, - stebėjosi Honzikas. – Kodėl visos pasakos tokios trumpos! Vos prasideda – čirkšt, ir baigta. Kodėl?
- Čirkšt, ir baigta? – juokavo tėtis. – Viskas turi pradžią, viskas turi pabaigą, taip jau yra, Honzikai.
- Žinau, kad tai yra, - sutiko Honzikas. – Kai pradedu valgyti, turiu baigti, kai pradedu miegoti, paskui turiu pabusti, kai pradedu juoktis, turiu kada nors baigti. Juk negaliu juoktis milijoną metų. Bet tavo paskutinė pasaka tikrai buvo trumpa. Tik vienai ausiai. O aš turiu dar vieną ausį, ji taip pat nori pasakos. Laimė, kad yra tas tėčio stebuklingas švarkas, tai netrukus iš rankovės iškrito nauja pasaka. Apie žvirblį Čirkšlį ir Milaną.
Balandžio pirmąją Milanas atsikėlė ir, dar nė nesulaukęs ant stalo pusryčių, ėmė garsiai šaukti:
- Mama! Greitai eikš čia! Staltiesė pradeginta! Turbūt tėtis su cigarete. Kai atbėgo išsigandusi mama pažiūrėti, kas atsitiko, Milanas sušuko:
- Balandžio pirmoji! Balandžio pirmoji!
- Ak tu! – subarė mama ir pliaukštelėjo Milanui, bet nesmarkiai, tik šiaip sau. – Visai buvau pamiršusi, kad šiandien pokštų diena. Paskui Milanas greitai pavalgė pusryčius ir, mamai nespėjus nė apsidairyti, išdūmė. Skubėjo į mokyklą, vis galvodamas, ką čia klasėje apgavus. Pepikui pasakys, kad mokytoja liepė greičiau ateiti ir atsinešti pažymių knygelę, puošeivą Martą pagąsdins, kad jos suknelės nugara perplėšta, Mišai pakuždės rimtu veidu, kad koridoriuje jo ieško policininkas. Tai išpūs akis Miša, tai išbals nusigandčs! Juk šiandien balandžio pirmoji, pokštų diena, viskas galima. Gatvėje Milanas sutiko šuniuką.
- Kur taip skubi, Milanai? – klausia šuniukas.
- Kurgi skubėsiu? Į mokyklą.
- Į mokyklą? O kur tavo kuprinė? – suinkštė šuniukas.
- Kurgi ji bus? Ant nugaros, - atkirto Milanas. – Argi nematai? Šiandien neapgausi, nesitikėk! Milanas nuskubėjo toliau. Netoliese sutiko katę Micę.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Literatūrinis pajuokavimas | 30 Kb | 0 |
Literatūrinis pajuokavimas