“Lokys” (“Lokis”) – paskutinioji Prospero Merimee novelė, išspausdinta autoriui dar esant gyvam – 1869 metų rugsėjo 15 dieną žurnale Revue des Deux Mondes. Ji sumanyta 1867 metų pavasarį. Imperatorienės Eugenijos, Napaleono III žmonos, salone buvo mėgstama balsu skaityti baisias istorijas. Laiške savo artimai draugei Jenny Dacquin (1868, rugsėjo 2) jis aptaria novelės turinį, aiškiai jį parodijuojamas: veiksmas vyksta Lietuvoje – šalyje, kurią jūs gerai pažįstate. Ten kalbama beveik grynu sanskritu. Vienai įžymiai tos šalies damai medžiojant atsitinka nelaimė – ją sučiupęs nusineša beširdis lokys, ir dėl to ji išeina iš proto; bet vis dėlto ji pagimdo puikaus sudėjimo berniuką, kuris išauga į žavų vyriškį – tik jį kamuoja juodos mintys ir keisti nesuprantami įgeidžiai. Jis veda ir pirmąją vestuvių naktį suėda savo žmoną visai žalią.
Novelės veiksmas vyksta Lietuvoje-tolimame ir gūdžiame Europos užkampyje. Merimee novelėje Lietuvos vizija iškyla dviejų regėjimo taškų sankirtoje. Tai, kas vyksta viename Žemaitijos dvare, stebi ir vertina patys šio egzotiško ir nuošalaus krašto gyventojai. Bet tuo metu šią istoriją vertina ir komentuoja profesorius Vitembachas, svetimšalis stebėtojas, įgaliotas Vakarų Europos sakytojas.
Merimee niekada nesilankė Lietuvoje. Ją jisai įsivaizdavo tik iš rašytinių šaltinių ir iš Lietuvos žmonių, su kuriais susipažino Paryžiuje, kur įkūrė “Lietuvos draugiją”. Nauja emigracijos banga plūstlėjo į Paryžių po 1863- iųjų sukilimo. Šioje emigrantų aplinkoje Merimee susipažino su lenkų rašytoju Edmondu Choieckiu, pasirašinėjusiu slapyvardžiu Charles Edmond. Pastarojo knyga Pavergtoji Lenkija (La Pologne captive) Merimee buvo vienas svarbiausių informacijos apie Lietuvą šaltinių. Kitas Merimee informacijos šaltinis buvo Adomo Mickevičiaus kūryba. “Lokyje” poeto vardas minimas du kartus: pirmąsyk, kai pateikiamas jo baladės “Trys Budriai” vertimas, ir antrąsyk, kai aprašoma Žemaitijos giria ir žvėrių karalystė. Nemaža laiškų Merimee gaudavo iš Rusijos. Juose taip pat buvo rašoma apie politines Lietuvos aktualijas. Skirtingai nuo Paryžiaus emigrantų, dažniausiai kalbėjusių lenkiškai, bet, kaip ir Adomas Mickevičius, laikiusių save lietuviais, rusų politikai skelbė,kad lietuviai nėra tikri svetimtaučiai kaip lenkai, o nutolę nuo senojo rusų kultūros kamieno.Vaizduodamas “Lokyje” Lietuvą, Merimee sekė Mickevičiaus poema Ponas Tadas trimis atžvilgiais: aprašydamas Lietuvos gamtą; ryškindamas aristokratų tradicijas, kultūrinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą; praskleisdamas lietuvių liaudies, tapatinamos novelėje su žemaičiais, tikėjimus. Iš Mickevičiaus Pono Tado Merimee perėmė požiūrį į Lietuvos girias kaip utopine erdvę, į kurią niekas, išskyrus poetus ir burtininkus, nėra prasikvelbęs. Mickevičiaus poemoje Lietuvos girių vaizdas suaugęs su pagoniškos Lietuvos prisiminimais, jos vaizduojamos kaipžmogaus ir gamtos santarvės vieta.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Lietuva Prospero Merimee novelėje "Lokys" | 28 Kb | 1 |
Lietuva Prospero Merimee novelėje "Lokys"