OIDIPAS
Vaikai, senolio Kadmo jaunos atžalos!
Ko sėdite liūdni aplink šiuos aukurus,
Alyvom apsikaišę kaip maldautojai?
O miestas skęsta dūmuos degančių aukų
Ir šventos giesmės maišos su vaitojimais.
Aš nenorėjau nieko kito siųst, vaikai,
Kad man praneštų, kas yra, ir išėjau
Štai pats, visų garbingu šaukiamas Oidipas.
Todėl prabilki, seni, tavo priedermė
Kalbėti už vaikus. Su kuo atėjote:
Su baime ar su viltimis? Norėčiau jums
Padėt visokiam reikale. Beširdis būčiau,
Jei neatjausčiau jūsų, čia susėdusių.
DZEUSO ŽYNYS
Oidipai didis, mūsų krašto viešpatie!
Pažvelki, kokio amžiaus susirinkom čia,
Prie tavo aukurų: vaikai, dar nepajėgūs
Toliau paskrist, ir metų prislėgti žyniai
(Aš Dzeuso tarnas), ir jaunuomenės žiedai
Rinktiniai. Minios su alyvų šakomis
Apsėdę ir Paladės šventyklas abi,
Ir ant Ismeno kranto pelenus šventus.
Juk miestas, kaip tu pats matai, jau baigia skęsti,
Taip baisiai blaškomas, nelaimių mariose,
Negali atsispirt prieš kruvinas bangas,
Kurios atšniokštę jį užliejo virš galvos.
Nemezgę žiedo, džiūsta žemėj pumpurai,
Galvijai krinta lankose ir moterys
Negyvą gimdo vaisių, o ugningas dievas,
Beširdis maras, miestą baigia verst kapais.
Per jį tuštėja Kadmo giminės namai,
Ir juodas Hadas lobsta iš vaitojimų.
Ne dievas tu, ne kaip pas dievą atėjau
Prie tavo židinio su šiais vaikais maldauti.
Bet iš žmonių mes pirmu laikome tave
Ir kasdienos varguos, ir kai dievai mus plaka.
Juk tu į Kadmo miestą tuosyk vos atėjęs
Išvadavai nuo duoklės, kur ilgai mokėjom
Nuožmiai viliūgei Sfingei, mįslę menančiai.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Sofoklis 'Oidipas karalius" | 37 Kb | 0 |
Sofoklis 'Oidipas karalius"