Anotacija: praėjus vos keturioms valandoms nuo pabėgimo iš namų, penkiolikmetis Danas įsitikinęs, kad likimas negalėjo iškrėsti jam žiauresnio pokšto. Jis likęs be pinigų paplentės degalinėje, jo krepšys, kuriame buvo viskas, ką tik jis turėjo, pavogtas. Prie jo prisistato Lukas, apsukruolis aštuoniolikmetis, turintis pinigų, automobilį ir filmavimo kamerą, kuria ketina filmuoti vaizdų dienoraštį. Dviese jie leidžiasi į kelionę per Angliją, apsilanko gamtos mylėtojus piktinančioje lapių medžioklėje, susipažįsta su keliautojais, nuvažiuoja į nelegalią diskoteką. Nuo Dano sėkmė nusigręžia visiškai. Kur tik jie važiuoja, visur juos lydi paslaptingas mirties pėdsakas. Ar Danui pavyks išsiaiškinti tiesą apie Luką, kol dar nevėlu?
Lengvai gautas lengvai ir išeina
Sekundę ar dvi aš vaizdavausi sėdįs poliekraninio kino prie namų pirmoje eilėje, žiūrįs į plačiame ekrane pasirodžiusį save ir matąs košmaro kaustomą veidą. Aš Mažasis ir Aš Didysis. Mažasis susmukęs kėdėje, Didysis išsiplėtęs per ekraną. Aš Mažasis smunku su kiekviena akimirka vis labiau, vis greičiau į kėdę, o Man Didžiajam veidas išblykšta. O paskui, kaip ir privalo būti, ta akimirka baigėsi ir vaizduotę išstūmė visiška tikrovė. Ta visiška tikrovė buvo štai kokia. Jau praėjusios keturios valandos, kai aš išėjęs iš savo motinos namų. Įlipau į Nacionalinio Ekspreso autobusą, vykstantį į Londoną (bilietas iš Liverpulio į vieną galą – 12 svarų ir 50 pensų). Esu pasiėmęs „Nikės“ sportinį krepšį, su kiek tilpo drabužių, ir santaupų knygelę (250 svarų ir 73 pensai). Kai jau gerokai buvau nuvažiavęs Londono link, ar bent šitaip atrodė, vairuotojas per garsiakalbį pranešė, kad perkaitęs radiatorius ir kad reikia stoti artimiausioje degalinėje patvarkyti. Aš pasileidau į vyrų tualetą, atlapojau paskutinės kabinos duris ir numečiau „Nikę“ čia pat priešais, ant plytelėmis išklotų grindų, baisiai skubėdamas. Per širdį smilktelėjo kažkokia negera nuojauta, aiškių aiškiausias jausmas, kad bus kažkas labai blogai. Darėsi kažkas nepaprastai negero, tik mano smegenys atsisakė įsijungti. Aš pažvelgiau sau už nugaros, per petį, ir ant uždarų kabinos durų išvydau kratinį rasinės neapykantos užrašų bei futbolo komandų palaikymo šūkių. O krepšys? Už durų. Atidariau kita ranka ir pamačiau, kad mano krepšys, į kurį buvau sukimšęs visą savo turtą, išnykęs.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Knygos "Rytojus priklauso man" ištrauka - pristatymas | 26 Kb | 3 |
Knygos "Rytojus priklauso man" ištrauka - pristatymas