Jonas Biliūnas savo apsakyme „Kliudžiau“ norėjo pavaizduoti svarbiausius humanizmo trūkumus: nesupratingumą ir šaltakraujiškumą kitai būtybei. Šie trūkumai ypač išryškėja šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame laikui bėgant jau neliko tolerancijos, pagarbos ir užuojautos vienas kitam.
Jono Biliūno personažą mes galime sutapatinti su dabartiniu jaunimu. Juk jau nuo mažų dienų formuojasi žmogaus charakteris, jausmai būdo bruožai. Mūsų dabartinis jaunimas nenori domėtis nekuo, nenori mokytis, tobulėti. Jis žūsta, o taip pat su juo ir mūsų ateitis. Kiekvienas mūsų turi susirūpinti savimi, savo atžalomis ir bandyti kažkaip arba kažką keisti, tobulinti, nes tik nuo mūsų priklauso, ar rytoj kas nors pasikeis tarpusavio žmonių santykiuose, ar ne?
Apsakyme „Kliudžiau“ pagrindinis veikėjas susiprato, kad jis pasielgė negerai. Tai buvo lemtingas nutikimas, kuris pakeitė berniuką ir jo mąstymą visam gyvenimui. J. Biliūnas nori, kad mes pažvelgtume giliau į pasaulį, save ir mus supančius žmones. Šis apsakymas mus verčia suvokti, kokie mes kartais būname žiaurūs ir nesupratingi vieni kitiems. Mes nematome savo akiratyje kitų žmonių, stokojančių meilės, supratingumo, užuojautos, kaip tik save pačius.
Kartais mes turime sustoti ir susimąstyti, ką mes galėtume padaryti, kad kitam žmogui būtų geriau. Juk labai paprasta pasakyti vienas kitam gražų žodį, išklausyti kito žmogaus, būti vieni kitiems nuoširdesniais. Tik tada, kai mes išmoksime būti tolerantiškais vieni kitiems, mes tapsime šiek tiek humaniškesniais.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Humanizmo idėjos J. Biliūno apsakyme „Kliudžiau“ | 3 Kb | 12 |
Humanizmo idėjos J. Biliūno apsakyme „Kliudžiau“