www.spargalkes.lt

1. Baltai

Indoeuropiečių šeimos baltų šakai priklauso lietuviai, latviai ir jau išnykusieji prūsai, jotvingiai, kuršiai, sėliai, žiemgaliai. Senovėje šios gentys bendro pavadinimo neturėjo. Romėnų istorikas Tacitas savo veikale “Germanija“ juos pavadino aisčiais. Šiį vardą vartojo ir mūsų kalbininkai Jaunius ir Būga. Pirmasis baltų vardą pavartojo kalbininkas Neselmanas. Baltų vardas išvestas iš Baltijos jūros pavadinimo, jis išstūmė aisčių vardą. Baltų vardu kartais vadinamos visos tautos, gyvenančios prie Baltijos jūros: lietuviai, latviai, estai, suomiai.

Tiktai kalbos moksle baltais vadinami lietuvių, latvių ir prūsų protėviai. Baltų prokalba kaip savarankiškas kalbinis vienetas, susiformavo antrojo tūkstančio prieš mūsų erą pradžioje, o 4 a. pr. m. e. suskilo i vakarų baltų (prūsų) ir rytų baltų (lietuvių - latvių) prokalbes. Vakariniai baltai buvo asimiliuoti germanų, o Dniepro baltai - slavų. Savo tautybę išlaikė tik rytinių baltų palikuonys - lietuviai ir latviai. Lietuvių kalba laikoma seniausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų, nes ji daugiausia išlaikiusi žodžių ir formų, artimų indoeuropiečių prokalbei. Maždaug 5 - 6 a. jau buvo susiformavusios visos šiandien žinomos baltų gentys: kuršiai, prūsai, jotvingiai, žiemgaliai, latgaliai, lietuviai, sėliai. Baltai gyveno atskiromis šeimomis ar gentimis. Apsigyventi stengdavosi prie upių, nes upėmis buvo galima keliauti ir susisiekti vieniems su kitais. Be to upėse veisėsi daug žuvų, tęsėsi didelės pievos, kur galėjo ganytis gyvuliai. Taigi gyventojai vertėsi gyvulininkste, žemdirbyste, bitininkyste, medžiokle ir žvejyba. Sėdavo daugiausiai rugių ir avižų, daržovių beveik niekas nežinodavo. Daug sėdavo linų. Visa, kas buvo ūkiui reikalinga, gamindavosi patys. Pjautuvais kirto javus, namie verpdavo, ausdavo. Šeimos buvo patriarchalinės.

Failai:

Failas	Failo dydis	Parsisiųsta
Lietuvių egzamino bilietai	34 Kb	1