„Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę, gerovę.“ Daukša
Žmonija atsirado kartu su sugebėjimu kurti kultūrą ir perduoti jos pasiekimus iš kartos į kartą. Kultūra apibūdinama kaip visa tai, kas sukurta žmogaus ir yra žmogaus gyvenimo būdo dalis. Labai kategoriškai yra sakoma, kad dėl mąstymo galimybių, lankstumo ir kitų kokybių iš visų gyvūnų tik žmogus turi kultūrą, su kuo aš visai nesutinku, tačiau dabar kalbėsiu tik apie vieną iš penkių pagrindinių žmonių kultūros komponentų - apie kalbą.
Kalba - simbolių, turinčių standartines reikšmes, sistema, su kurios pagalba visuomenės nariai bendrauja vienas su kitu. Aš pasirinkau potemą paaiškinti Daukšos žodžius: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę, gerovę.“ Nuo kalbos senų senovėje prasidėjo sąmoningas žmogaus bendravimas. Žmonės būrėsi į bendruomenes, taigi juos siejo bendri interesai, tikslai. Atsirado kalba, kuria buvo išreiškiamos mintys, jausmai, taip pat kultūros palikimas iš kartos į kartą. Dar šiais laikais kaikurios tautos, pavyzdžiui Australijos aborigenai, neturi rašto, taigi reikšmė kalbai tampa įpatingai didelė, norint, kad tauta išliktų. Ir visiems aišku, kad žmogus, kalbantis tavo kalba, yra žymiai artimesnis, nei betkoks kitakalbis, taip buvo visada.

Pilietiškumo tėvas M. Daukša