H. Nagys priskiriamas poetų žemininkų kartai. Gimęs 1920 m. , kilęs iš žemaitijos, studijavęs humanitarinius mokslus, architektūrą. Poetas, vertėjas, dėstytojas, mokytojas. Jis pasirinko gyventi Kanadą, nes ta šalis savo gamta panašesnė į Lietuvą - Šiaurietiška. H. Nagys vadintinas 20 a. poetu. Jo poezijoje nerimas, sielvartas kyla iš konkretaus istorinio patyrimo, o ne iš egzistencialios situacijos. Rinktinėje “ Grįžulas “ surinkti eilėraščiai nuo 1938 iki 1977 m. Ir nors rinkinio temos, pavadinimai keičiasi ( būdingas brolio akcentas : “ Kovos broliai “, “ Devynių brolių veidai “ , “ Broliai balti aitvarai “ ) , tačiau jiems visiems būdinga liūdesio tema. Saulė H. Nagio poezijoje pasirodo gana retai, viešpatauja šaltis ir tamsa.
Henriko Nagio lyrinis subjektas ypač intensyviai rudenį jaučia mieste, pilkame mieste, “ paskendusiam rudens migloj “ , kur “ miesto akys pilkos ir nuobodžios, sklidinos svajonių negyvų “ , kur “ vystančio sodo medžiai dūsta tarp dūmų ir dulkių “, o “ dūmų ir debesų kamuoliai suvynioja gyvą saulę į šermenų ašutinę “ ir “ pikto vėjo genami nuodingi debesys gožia niunkantį dangų “. Mieste net “ ištryškęs pro debesį saulės skurdus spindulys < … > atrodo kruvino, ilgo , sunkaus botago virvė “. ir H. Nagio žmogus liūdi ir ilgisi žemės. Jo ryšys su žeme ypatingas, nes kai jo “ basos kojos pirmąkart palietė žemę, ji buvo šilta ir drėgna, kaip motinos lūpos “. Tačiau dabar jis vaikšto po cemento dulkes, o žemė kažkur po šituo dulkių ūku, po dulkių migla.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Liūdesys ir vienatvė H. Nagio poezijoje | 4 Kb | 1 |
Liūdesys ir vienatvė H. Nagio poezijoje