Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą. (M. Daukša). Nieko dvasingesio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzstuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba. (E. M. Arntas).
Tebeturi dar lietuviai ir žemaičiai visų brangiausią palikimą savo bočių probočių t. y. savo kalbą, kurią idant išplėštų iš nasrų visa ryjančio laiko ir pastatytų šalia kalbų mokytą, turi aną šiandien dalinti. (S. Daukantas). Sunaikink ją [kalbą] – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. (M. Daukša).
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Aforizmai apie kalbą | 7 Kb | 2 |
Aforizmai apie kalbą