Romoje, dauguma namu yra – vilos. Daugelis namų išliko sveiki po pelenų sluoksniu, todėl mes galime smulkiai įsivaizduoti gyvenimą šiuose namuose. Iš namo į gatvę išeinančios durys nedaug tesiskiria nuo dabartiniu. Durų spyna atrakinama raktu. Iš vidaus duris galima užsklęsti sklende. Į duris beldžiama tvoklele, durų grandimi. Prie kai kurių namų galima timptelėti grandinėle ir tada suskamba varpelis. Ant namo slenksčio yra mozaikinis užrašas - salve, kuris reiškia sveiki.
Kartais duris saugo šuo. Netgi turtuolių namų išplanavime atsispindi senų senovė, kai romėnų būstas buvo paprastas medinis ritinys su anga lubose, pro kurią išeidavo vidury kambario kūrenamo židinio dūmai. Galima įsivaizduoti kokia aprūkusi buvo ši patalpa, kurioje kūrendavosi dūmtraukio neturintis židinys. Ilgainiui prie šios patalpos romėnai pradėjo pristatinėti nedidelius gyvenamuosius kambarius, patalpas tarnams. Vidury kambario stovėjo baseinas. Tai – tradicija. Lubose padaryta anga rinko lietaus vandenį. Tam reikalui atrijuje (namo centre) išmūrydavo baseiną į kurį ir sutekėdavo vanduo. Šis baseinas impliuvijus buvo papildomas vandens tiekimo rezervatas. Iš jo semdavo ūkiniams reikalams. Vėliau anga lubose buvo daroma tik apšvietimui.
Atrijuje renkasi visa šeima, todėl jis yra labiausiai išpuoštas. Pasiturinčių žmonių atrijus išpuoštas labiau ir apdaila geresnė. Už atrijaus yra vidinis kiemelis, juosiamas kolonados ir atskirtas nuo gatvės atskira siena. Tai – perstilis. Ten yra baseinas su nedideliu fontanu ir akmeniniais suolais. Turtingųjų žmonių Perstilis buvo pilnas retų augalų ir įmantriai apkarpytų medžių. Atriju su perspiliu Jungiadu šoniniai koridoriai, kuriais vaikščioja tarnai, kad netrukdytų šeimininkui. Atvirai pasakius visas romėnų vidus mums atrodytų labai neįprastas.

Romėnų namas ir baldai