41 – asis JAV prezidentas Džordžas Bušas gimė 1924 metų birželio 12 d. Miltono mieste. Tėvas – žymus respublikonų partijos veikėjas. 1952 - 1963 m. Konektikuto valstijos atstovaujantis senatorius JAV kongrese. Motina – Doroti Voker – kilusi iš Niu Jorko bankininkų šeimos. Antrojo pasaulinio karo metais Džordžas Bušas tarnavo savanorius karo laivyno aviacijoje. 1945 - 1948 m. mokėsi Jelvo universitete, gavo humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį. 1953 - 1959 m. firmos “Zapata petkoleum korporeišn” sreigėjas ir direktorius. 1966 m. pardavė savo firmą ir atsidėjo vien tik politikai, tapo aktyviu respublikonų partijos veikėju. 1966 m. išrinktas į JAV kongreso atstovų rūmus. 1970-1973 m. - JAV nuolatinis atstovas prie Suvienitųjų Nacijų Organizacijos. 1973 - 1974 m. – respublikonų partijos nacionalinio komiteto pirmininkas. 1974 - 1975 m. – JAV ryšių grupės Pekine vadovas. 1975-1977 m. CŽV direktorius.
Niekas taip gerai neparodo ko vertas prezidentas, kaip pasaulinė krizė. 1990 metų rugpjūčio pradžioje Džordžas Bušas pajuto tvirtą Sadamo Huseino ranką, pakilusią agresijai, ir gresiantį pavojų dėl ekonomikos komplikacijų. Nelengvą padėtį dar labiau sunkino į Kuvietą įvažiavę Irako tankai.
Tai įvyko rugpjūty. O antroji Bušo prezidentavimo vasara jo postą buvo apgaubusi ramybės ir šveisių perspektyvų skraiste. Šaltasis karas jau pasibaigęs, ekonomika, nors lėtai, be gerėjo. Santykiai su Kongresu, kad ir būta tam tikrų nesutarimų, išliko bičiuliški. Bet Bušas neapdairiai sulaužė pažadą nedaryti pakeitimų mokesčių srityje, ir derybos su Kongresu dėl deficito sumažinimo netikėtai žlugo. Irako invazijos dėka iki padangių šoktelėjo naftos kainos. Vašingtono adresu pasigirdo nepatenkintų balsų, reikalaujančių aktyviau veikti. Laimei, Bušas kaip valstubės vadovas turi nuostabią savybę: bet kokiai situacijai susiklosčius, ramiai ar krizinei, jis gali būti toks pat energingas, veržlus, negailintis patarimų kitiems ir linkęs išklausyti kitų nuomonę. Pakankamai atsargus. Priešingai nei Reiganas, kurį dažnai užvaldydavo karštos, aistringos idėjos, Bušas pirmenybę teikia užkulisiniams susitarimams tarp draugų. Ir netik todėl, kad jis nejaukiai jaustųsi išsišokėlio kailyje. Bušas įsitikinęs, kad ginklų žvanginimas yra visiškai neproduktyvus, nesvarbu, ar tuo siekiama palenkti į savo pusę užsispyrusius demokratus Kongrese, ar sutramdyti šėlstantį arabų diktatorių. Daug daugiau naudos gali duoti susitarimas “akis į akį” už uždarų durų. Bušas puikiai tai įsisąmoninęs. Prezidentas žino, kaip veikia vyriausybės mechanizmas, ir mėgsta naudotis jo svertais.
Bušų šeima negali gyventi be savo draugų, skirtingai nuo Reiganų šeimos, kurie bet kokioje situacijoje stengėsi pasilikti dviese žiūrėti televizorių.
Baltieji rūmai Bušų laikais visada pilni žmonių. Visada jų gausu prezidento užmiesčio rezidencijoje Kemp Devide. Tarp žmonių Bušas jaučiasi patogiai – paradiškumas, iškilmingumas jam svetimi visose situacijose.
O Bušas keitėsi. Permainos prasidėjo priešrinkiminėje kampaninjoje, kai eikėjo keisti veišąją nuomonę. Daugelio veikėjų akyse, kaip išsiaiškino apklausa, Bušas atrodė savimi patenkintas milijonierius, kuriam nerūpi prastų amerikiečių reikalai. Bušuo teko persitvarkyti, teko atsisakyti prancūziškų žodžių, kuriuos jis dažnai įterpdavo į savo pokalbius, dažniau išvykti į fermas, pramonės objekus ir reklamuoti savo potraukį paprastiems valgiams. Atkakliomis treniruotėmis Džordžui Bušui pasisekė savo balso tembrui suteikti tokį vyrišką atspalvį, kuris netrikdytų rinkėjų. Aktyviai padirbėjo specialistai ir taisydami kandidato gestikuliaciją. Pamokos padėjo: judesiai tapo laisvesni, gestai – paprastesni. Bet iki Reigano jam buvo toli. Juk reigano biografija – dešimtmečiai aktoriaus karjera. Reigano kalbas rengdavo daugybė padėjėjų. Bušui atėjus į valdžią, šie paliko baltuosius Rūmus.
Bušas nemėgsta bereikalingų ginčų ir prieštaravimų, vertina mokėjimą saugoti paslaptis. Prieš riziuodamas, viską gerai pasveria. Iš savo darbuotojų geba išgauti platų nuomonių diapazoną, tačiau stengiasi sutelkti administracijos dėmesį keliems svarbiausiems uždaviniams spręsti. Prezidentas už lojalumą ir kolektyvinį žaidimą, tačiau mėgsta būti komandos kapitonu.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Džordžas Bušas | 8 Kb | 0 |
Džordžas Bušas