Lietuvos komunistų partija nuo kitų partijų skyrėsi ne tik savo programa, bet ir vidaus gyvenimo principais. Ji buvo kuriama kaip Rusijos komunistinio judėjimo sudedamoji dalis ir formuojama Rusijos komunistų (bolševikų) partijos idėjiniais-teoriniais bei organizaciniais pagrindais. Laikydamiesi bolševikų požiūrio, kad partijos sudėtis yra esminė jos veiklos efektyvumo sąlyga, o kadrai lemia partijos siekių įgyvendinimą, Lietuvos komunistų partijos vadovai pagal VKP (b) ir Kominteto direktyvas taip pat reguliavo organizacijos sudėtį, siekė jos gretų socialinio, idėjinio ir politinio grynumo bei organizacinio monolitiškumo, atkakliai stengėsi užkirsti kelią, jų požiūriu, priešiškų socialinių sluoksnių atstovams stoti į partiją, griežtai kovojo su skaldomąja ir frakcine komunistų veikla. SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. spalio mėn. LKP buvo oficialiai įtraukta į VKP (b) ir integruota į jos politinį ir vidaus gyvenimą. Lietuvos komunistų partijos sudėties reguliavimo procesas tapo organizuotas ir griežtai reglamentuotas, jam vadovavo VKP (b). Griežta naujų narių priėmimo tvarka ir 1940 m. spalio mėn. pradėtas masinis valymas buvo pagrindiniai partijos sudėties reguliavimo metodai. Jais buvo kryptingai formuojama tokios sudėties marionetinė organizacija, kuri užtikrintų VKP (b) politikos įgyvendinimą okupuotoje Lietuvoje ir būtų patikimas šalies aneksijos ir sovietizavimo įrankis.
Moksliškai ištirti ir įvertinti LKP sudėtį būtina siekiant nustatyti tikrąsias šios organizacijos atsiradimo ir egzistavimo Lietuvoje aplinkybes, jos pobūdį ir Lietuvai nusikalstamos veiklos užsakovus, organizatorius bei vykdytojus. Tik tokia analizė gali atskleisti partijos socialinę bazę, išryškinti Lietuvos gyventojų stojimo į ją priežastis. Dėl ypatingų kai kurių Lietuvos tautinių mažumų pozicijų šioje partijoje visais atžvilgiais svarbu nustatyti, kiek jų buvo tarp Lietuvos komunistų, atskleisti jų orientacijos į komunizmą ir SSRS priežastis. LKP sudėties kaita taip pat rodo kryptingą bolševikų „partinės statybos“ politiką, kuria buvo siekiama suformuoti Lietuvoje marionetinę, okupacinio ir totalitarinio režimo poreikius visiškai atitinkančią vietinę organizaciją.
Lietuvos istoriografijoje nėra pakankamai ištirti LKP sudėties pokyčiai 1940 m. Palyginti plačiai šia tema rašyta tik sovietinėje LKP istorijos literatūroje. Natūralu, kad čia ji nagrinėta apologetiškai, nutylint į oficialiosios sovietinės istoriografijos rėmus netelpančius ar ją griaunančius faktus ir reiškinius. Neturėdami galimybių plačiau aptarti šią istoriografiją, paminėsime tik kelis svarbesnius ideologiškai angažuoto tyrimo atvejus.
Kadangi pogrindinės LKP socialinė sudėtis griovė teiginį apie proletarinį partijos pobūdį ir bazę, sovietų istorikai stengėsi jos išsamiau nenagrinėti, neanalizuoti ūkininkų, amatininkų, prekybininkų ir verslininkų buvimo partijoje priežasčių, kad nesukeltų abejonių, ar LKP iš tiesų buvo proletarinė, ar turėjo savo augimo šaltinius ir ar apskritai Lietuvoje buvo objektyvios prielaidos tokiai partijai. Nors sovietinėje istoriografijoje visada buvo pabrėžiama ir teigiamai vertinama daugiatautė, internacionalinės partijos pobūdį atitinkanti LKP, tačiau taip pat norėta parodyti, kad tai buvo ir lietuviška organizacija, todėl sąmoningai buvo nutylėtas neproporcingai didelis tautinių mažumų atstovų skaičius partijoje. Taip stengtasi nesuteikti dingsties LKP vertinti kaip svetimą Lietuvai organizaciją, neduoti empirinio pagrindo lietuvių emigracinėje literatūroje paplitusiai „dviejų genocidų teorijai“.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Žydai ir Lietuvos komunistų partija | 122 Kb | 0 |
Žydai ir Lietuvos komunistų partija