Humanistai. Kai kurie istorikai renesanso pradžia laiko italų poeto F. Petrarkos (1304 - 1374) laikus. Jis siekė atgaivinti įsilavinimą, kokį gaudavo Romos jaunuoliai. Mokiniai įgiję tokį įšsilavinima vadinosi humanistais. Didžiausia apyvarta tais laikais pasižymi moneta turinti 3,5 g. aukso. Venecijoja vadinama – dukatas. Florencijoje – florinas.
Menas. Freska tapybos būdas, žinomas jau romėnų laikais, renesanso meninkų buvo ypač mėgstamas. Freska tapoka ant ką tik nutinkuotos sienos, grynų dažų, ir kalkinio vandens mišiniu.
Renesanso menininkai išpuoselėjo tris tapybos žanrus: portretą, peizažą, natiurmortą. Gotikiniai paveikslai baugino, buvo iškilmingi ir dažnai niūrūs, o renesanso tapytojų kūriniuose žmonės džiaugėsi gyvenimu.
Spaudintos knygos padėjo plisti renesanso idėjomis, iš pradžių Italijos valstybėse, paskui ir likusiojoje Eurpoje.
Leonardas da Vinčis. Leonardas nugyveno 67 metus, o paliko tik tuziną paveikslų, keletą iliustruotų pasakėčių ir užrašus. Leonardo da Vinčio paveikslai: “Kristaus krikštas”, “Mono Liza”, “Paskutinė vakarienė”, “Madona uolose” ir t.t.
Mikelandželas. Jis buvo tapytojas, architektas, skulptorius ir poetas – buvo laikomas genijumi. Mikelandželas mirė 89 metų. Mikelandželo paveikslai: “Dovydas”, “Pieta” ir t.t
Rafaelis. Rafaelio paveikslai: “Galetėja”, “Atėnų mokykla”, “Mišios Bolsenoje”.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Italų renesansas | 3 Kb | 0 |
Italų renesansas