Solono reformos yra reikšmingas Graikijos istorijos įvykis. Svarbu ne tik socialinė demoso ir aristokratijos kova, bet ir tai, kad privatinė vergvaldinė nuosavybė pasidarė vertesnė už giminės kilmingumą ir ryšium su tuo ėmė augti amatai bei prekyba, buvo įvesti nauji svorio matai, nauji pinigai.
Įžymus senovės Graikijos filosofas ir mokslininkas Aristotelis, gyvenęs 384 - 322 m. pr. m. e., parašė traktatą „Atėnų politėja", kuriame aprašė Atėnų valstybinę santvarką. Mat Aristotelis buvo sumanęs parašyti veikalą apie valstybinę santvarką apskritai - „Politiką". Bet jis norėjo rašyti šį kūrinį, remdamasis konkrečia medžiaga. Todėl paskirstė savo mokiniams aprašyti 158 Graikijos valstybes, o sau pasiliko Atėnų valstybę - „Atėnų politėja". Šis veikalas pasimetė, ir tik kitų antikinių autorių kūriniuose buvo likę jo ištraukų. Bet XIX a. pabaigoje, kasant Sueco kanalą, „Atėnų politėja" buvo rasta Egipto smėlynuose.
Paėmęs reikalus į savo rankas, Solonas išlaisvino liaudį ir tam kartui, ir ateities laikams, uždrausdamas asmeninę vergystę už skolas. Paskui jis išleido įstatymus ir panaikino skolas, ir privačias, ir valstybines, kas vadinama seisachtija, nes žmonės tarsi nusimetė naštą. Tuo pagrindu kai kas mėgino jį šmeižti. Mat Solonas, ruošdamasis įgyvendinti seisachtija, apie tai papasakojo kai kuriems savo pažįstamiems, ir paskui, kaip kalba demokratai, buvo draugų apgautas; bet anot tų, kurie nori apšmeižti Soloną, jis ir pats prie to prisidėjęs. Sako, jie prisiskolinę pinigų, supirkę už juos daug žemės, o kai netrukus buvusios panaikintos skolos, pasidarę turtuoliais. Iš jų tarpo, girdi, ir kilę tie žmonės, kurie paskui garsėjo kaip „amžini turtuoliai". Tačiau labiau panašus į tiesą demokratų pasakojimas. Iš tikrųjų, jeigu žmogus visais atžvilgiais buvo toks santūrus ir bešališkas, kad, turėdamas galimybę patraukti į save vieną pusę ir tokiu būdu pasidaryti tironu valstybėje, užuot taip pasielgęs, sukėlė abiejų pusių neapykantą sau ir valstybės gerovę bei išgelbėjimą palaikė svarbesniu dalyku už savo asmeninę naudą, tai vargu galėjo atsitikti, kad toks žmogus būtų tepęsis rankas tokiais menkais ir niekingais dalykais. O kad jis iš tiesų turėjo tokią galimybę, rodo ir pašliję valstybės reikalai, ir jis pats užsimena (apie tai) savo eilėraščiuose daugelyje vietų; ir visi kiti tai pripažįsta... vadinasi, šį kaltinimą reikia laikyti melagingu.
Valstybinė santvarka, kurią įvedė Solonas, ir įstatymai, kuriuos jis išleido, buvo nauji; Drakono įstatymų nebebuvo laikomasi, išskyrus žmogžudysčių įstatymus. Surašę (tam tikrose lentelėse) kirbėse, atėniečiai juos paliko „karališkajame portike" ir visi prisiekė jų laikytis. O devyni archontai, duodami priesaiką prie akmens, pasižadėjo paaukoti auksinę statulą, jeigu nusižengtų kuriam įstatymui. Štai kodėl dar ir dabar jie duoda tokius įžadus. Solonas šiuos įstatymus išleido šimtui metų ir įvedė šit kokią valstybinę santvarką. Pagal turtų vertę visi gyventojai buvo suskirstyti į keturias klases, kaip skirstyta ir anksčiau - į pentako siomedimnus, raitelius, zeugitus ir tetus. Visas pareigas - devynių archontų, iždininkų, poletų, vienuolikos kolakretų jis paskyrė piliečiams iš pentakosiomedimnų, raitelių ir zeugitų.
Kiekvienai klasei jis nustatė pareigas pagal turtų vertę, o tiems, kurie priklausė tetų klasei, tik pareigą dalyvauti tautos susirinkimuose ir teismuose.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Solono reformos | 13 Kb | 1 |
Solono reformos