17 a. pr. Kr. viduryje iškilo senoji Hetitų karalystė, kurios sostinė - Hatušo miestas, klasikinis šios valstybės laikotarpis apima maždaug 1460 - 1200 m. pr. Kr . Ji daugmaž sėkmingai kovojo su Egiptu, savo įtaka plėtė į pietus ir į vakarus, kur sugebėjo nugalėti Mitanijos karalystę. Hetitai buvo indoeuropiečiai, jie savo valstybę sukūrė gyvenusių hatų teritorijoje.
Dievai ir jų trejetas Hetitų dievų panteoną sudaro 1000 dievų. Svarbiausi trys dievai: Saulės dievas Tivat, tai dangiškas Saulės dievas, šalių karalius, žmonijos piemuo. Saulės deivė Hebat - Saulės deivė iš Arinos, šalių karalienė.ir Vėjo dievas Taru (Tešubas), tai lietaus ir audros dievas, vaizduojamas tarp dviejų jaučių, lydimas kalnų dievybių.
Vėjo dievo sunūs - jaunas dievas Telipinas. Siu Siumis artimas Dzeusui; dievas raitelis Pirva; mėnulio dievas Kasku; Dievas Sostas; Vėjo dievas iš Neriko; Vėjo dievas iš Zipalandos; Vėjo dievas iš Halapos; Karo stovyklos Vėjo dievas; deivė Hanahana; deivė Kamrusepa; vėjo dievo duktė - Inara; deivė Cifuri-Kamrusepa; dangaus valdovas Alalu; Hesiodas, Uranas, Kronas, Dzeusas; okeano dukra - Šertapšurubi Šventykla, jos įranga. šventykla suprantama kaip dievo gyvenamoji vieta. Šventyklą supo mūras, į "šventorių" buvo patenkama pro didelius vartus, per tam tikrą prieangį buvo galima prieti prie dievybės stabo. Netoliese buvo miegamasis, stovėdavo kultiniams tikslams naudojami sostas ir keturkampis židinys.
Vienoje sienoje būdavo matomi trys stulpai, irgi turėję kultinę reikšmę.
Netoli Hatušo buvo hista ar Hesti šventykla, kurioje garbintos požemio dievybės, joms kartais aukotos kruvinos aukos, paprastai kaip kruvinos kaltės išpirka. Hetitai retai aukojo žmones, žmogus aukotas tik ypatingais atvejais, pvz.: sumušti priešo. Perpus perpjovus žmogų, viena kūno dalis būdavo padedama vienoje pusėje, kita kitoje; tarp jų pražygiuodavo kariai, upėje jie dar būdavo aptėškiami vandeniu.

Hetitai