D. Eizenhaueris gimė spalio 14 dieną, 1890 metais Denisone, Teksaso valstijoje. Pravardė “Ike”. Profesija – kareivis. Politinės pažiūros – respublikonas. Parašė keturias knygas. Jis buvo trečias iš septynių Davido Jokūbo ir Idos Elizabetos Eizenhauerių sūnų. Sulaukęs 21 metų, 1911 metų birželio 14 dieną jis įstojo į Jungtinių Valstijų Karo akademiją, West Pointe, Niujorko valstijoje ir baigė ją per ketverius metus įgydamas antrojo leitenanto laipsnį. 1916 metais birželio pirmąją vedė Mamie Geneva Doud, kuri jam pagimdė du vaikus – Doudą Duaitą ir Džoną Šeldoną Doudą. Pirmasis jų sulaukęs ketverių metų mirė, antrasis gyvas ligi šiol. 1920 metais jis tapo kapitonu, tais pačiais metais ir majoru.
Mėtė jį valdžia po visą Ameriką. Ir kur jis tik nebuvo. Jis tarnavo Teksaso, Džordžijos, Kanzaso, Merilendo, Pensilvanijos, Niu Džersio, Kolorado, Vašingtono valstijose. Pora metų jis tarnavo kaip vyresnysis pareigūnas Panamos kanalo zonoje. 1935 rugsėjį jis buvo išsiūstas į Filipinus, kur keturis metus buvo Generolo Duglaso MacArthuro, Filipinų vyriausybės karinio patarėjo padėjėju. 1936 tapo pulkininku. Antro pasaulinio karo pradžioje Eizenhaueris buvo paskirtas į trečią JAV armiją San Antonijuje, Teksaso valstijoje. Po kelių mėnesių jis buvo paskirtas šios armijos vadu. 1941 metų pabaigoje jis iškeitė tarnybą Teksase į darbą Generaliniame štabe Vašingtone. Eizenhaueris dirbo Karinių planų divizijoje kaip Ramiojo vandenyno zonos karinis ekspertas. 1942 vasarį jis tapo Karinių planų divizijos generolu. 1942 birželį jis buvo paskirtas į Europą JAV karinių pajėgų Europoje vadu. Apsistojo Londone. Po pusės metų jis tapo sąjungininkų kariuomenės Šiaurės Afrikoje vadu. Po to vėl grįžo į Europą. 1945 vadovavo JAV okupacinei kariuomenei Vokietijoje. Pasibaigus antrajam pasauliniam karui, lapkričio mėnesį 1945 metais jis tapo JAV karinių pajėgų vadu, 1948 Kolumbijos universiteto prezidentu. 1950 – 1952 NATO ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. 1952 lapkričio 4 išrinktas JAV prezidentu. Dvi kadencijas juo išbuvęs pamatė Korėjos karo pabaigą, pamatė kaip Aliaska ir Havajai tampa JAV valstijomis. Būdamas prezidentu, sustiprino ekonomikos militarizavimą, slopino demokratines laisves, vykdė užsienio politiką iš jėgos pozicijas. 1957 metais paskelbė nacionalinio išsivadavimo judėjimo Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose slopinimo doktriną, kuri vėliau buvo priimta kaip įstatymas. Ši doktrina bandė išplėsti JAV įtaką šiame rajone, išplėsti atramos puktų prieš TSRS ir kitas socialistines šalis sitemą.
Pagal Eizenhauerio doktriną, JAV prezidentui buvo suteikta teisė panaudoti Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybėse kariuomenę. Jam būnant prezidentu, viceprezidentu buvo Ričardas Niksonas. 1952 pasitraukęs iš aktyvios tarnybos, į ją vel sugrįžo 1961 metais. Generolas Duaitas D. Eizenaueris mirė 1969 metų Gegužės 28 dieną Vašingtone, na o palaidotas Kanzase. Kelios Eizenhauerio mintys:
Nuolankumas visada turi būti dalis to žmogaus, kuris gauna pripažinimą savo pasekėjų krauju ir draugų garbinimu.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Duaitas Deividas Eizenhaueris | 37 Kb | 0 |
Duaitas Deividas Eizenhaueris