Napoleonas Bonapartas ( 1789 - 1821 m.), prancūzų generolas, pirmasis konsulas, o vėliau ir imperatorius, paliko ryškų pėdsaką Prancūzijos ir visos Europos istorijoje. 1795 m spalio mėn. kilus monarchistu maištui, Konventas pasiūlė Bonapartui jį numalšinti. Bonapartas, turėdamas kelis kartus mažesnę kariuomenę, greitai numalšino sukilimą.
Netrukus jis buvo paskirtas Paryžiaus įgulos vadu. 1796 m. kovo mėn., Bonapartui buvo patikėta armija, turėjusi kautis su austrais Šiaurės Italijoje. Jo vadovaujama armija , ryžtingai verždamasi, sutriuškino austrų pajėgas. Gegužės mėn. pasiekė pergalę ties Lodi.
1797 m. balandžio mėn. austrai buvo priversti pasirašyti taikos sutartį. Prancūzija iš besiginančios šalies virto galingiausia Europos kontinento valstybė. Tačiau svarbiausia Prancūzijos priešininkė - Didžioji Britanija, turėdama stipriausią laivyną, tęsė karą.
1798 m. liepos mėn. Prancūzijos kariuomenė, vadovaujama Bonaparto išsilaipino Aleksandrijoje . Sutriuškinę vietinius dalinius, prancūzai įžengė į Kairą. 1798 m. pabaigoje Didžiosios Britanijos iniciatyva susiformavo II antiprancūziška koalicija , kurią sudarė Didžioji Britanija, Austrija, Rusija, Turkija ir Neapolio karalystė.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Napoleonas Bonapartas | 13 Kb | 2 |
Napoleonas Bonapartas