Lietuvos Respublikos prezidentas, iš vienos pusės, ir Socialistinių Tarybų Respublikų Sąjungos Centralinis Vykdomasis Komitetas, iš antros pusės, įsitikinę, kad Lietuvos ir Socialistinių Tarybų Respublikos Sąjungos tautų interesai reikalauja nuolatinio bendradarbiavimo, pagrįsto pasitikėjimu, ir norėdami padėtim kiek leidžia jų išgalės, palaikyti visuotinę taiką, susitarė sudaryti sutartį esantiems tarp jų draugingiems santykiams išplėsti ir tam tikslui paskyrė savo įgaliotiniais:
Lietuvos Respublikos Prezidentas:
Mykolą Sleževičių, Lietuvos Respublikos Ministerį Pirmininką, Teisingumo Ministerį ir einantį Užsienio Reikalų Ministerio pareigas, ir Jurgį Baltrušaitį, Lietuvos Respublikos Nepaprastąjį Pasiuntinį ir Įgaliotąjį Ministerį Socialistinių Tarybų Respublikos Sąjungai.
Socialistinių Tarybų Respublikų Sąjungos Centralinis Vykdomasis Komitetas:
Georgijų Čičeriną, Socialistinių Tarybų Respublikų Sąjungos Centralinio Vykdomojo Komiteto Narį Užsienio Reikalų Liaudies Komisarą, ir Sergejų Aleksandrovskį, Socialistinių Tarybų Respublikų Sąjungos Nepaprastąjį Pasiuntinį ir Įgaliotąjį Ministerį Lietuvai, kurie susitiko Maskvoje ir , peržiūrėję savo įgaliojimus, kuriuos rado sudarytus tinkama forma, teisėta tvarka, padarė nutarimus.

1926 m. Lietuvos ir SSRS sutartis