Visos valstybės, dominijos arba kolonijos gali tapti Sąjungos nariais, jeigu už jų priėmimą pasisakys du trečdaliai Asamblėjos.
Sąjungos veiklą, kaip ji nustatyta šiame Statute, įgyvendina asamblėja ir Taryba, prie kurių yra nuolatinis Sekretoriatas.
Asamblėją sudaro Sąjungos narių atstovai.
Asamblėja renkasi nustatytu laiku ir, jeigu to reikalauja aplinkybės, bet kuriuo kitu metu
Sąjungos būstinėje arba kitoje paskirtoje vietoje.
Asamblėja svarsto visus klausimus, kurie įeina į Sąjungos veikimo sfera arba liečia visuotinę taiką.
Kiekvienas Sąjungos narys gali turėti asamblėjoje ne daugiau kaip tris atstovus ir turi tik vieną balsą.
Tarybą sudaro Svarbiausiųjų Sąjunginių ir Susivienijusių valstybių (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Japonija) atstovai, taip pat kitų keturių Sąjungos narių atstovai. Tuos keturis Sąjungos narius skiria Asamblėja savo nuožiūra ir tada, kai ji panorės. Iki pirmo asamblėjos paskyrimo, Belgijos, Brazilijos, Ispanijos ir Graikijos atstovai yra tarybos nariai.
Asamblėjos daugumai pritarus, taryba gali paskirti kitus Sąjungos narius, kurių atstovavimas Taryboje bus nuo to laiko nuolatinis.Ji gali, esant tokiam pritarimui, padidinti skaičių sąjungos narių, kuriuos išrinks asamblėja, kad jie būtų atstovaujami Tarybai.
Taryba renkasi, kai to reikalauja aplinkybės, ne rečiau kaip kartą per metus sąjungos būstinėje arba kitoje paskirtoje vietoje.
Taryba svarsto visus klausimus, įeinančius į Sąjungos veikimo sferą arba liečiančius visuotinę taiką.
Kiekvienas Sąjungos narys, neatstovaujamas Taryboje, kviečiamas atsiųsti dalyvauti joje atstovą, kai
Taryboje svarstomas klausimas, ypač liečiantis jų interesus.
Kiekvienas Sąjungos narys, atstovaujamas Taryboje, turi tik vieną balsą ir tik vieną atstovą.
Kiek tai nėra aiškiai priešinga šio Statuto nutarimams arba šios Sutarties nuostatams, Asamblėjos arba Tarybos nutarimus vienbalsiai priima sąjungos nariai, atstovaujami Asamblėjoje.
Sąjungos buveinės vieta nustatoma Ženeva.
Sąjungos nariai supranta, kad, norint išsaugoti taiką, reikia apriboti nacionalinį ginklavimąsi iki minimumo, suderinamo su nacionaliniu saugumu ir įvykdymu tarptautinių įsipareigojimų.
Taryba atsižvelgdama į kiekvienos valstybės geografinę padėtį ir ypatingas sąlygas, rengia tokio apribojimo skirtingoms vyriausybėms planus.
Sąjungos nariai įsipareigoja keistis atvirai ir išsamiai visomis informacijomis, kurios liečia jų apsiginklavimo lygius, jų karines jūrų ir oro programas ir tų pramonės šakų, kurios gali būti panaudotos karui, padėtį.

Versalio taikos sutartis 1919 06 28