Mėgindamas suprasti kuo gyveno SSRS pus pusšimtį metų po karo pastebėjau, kad visa SSRS istorija, beveik iki 1989 - ųjų metų yra vien tik užsienio politika, kuri buvo pakankamai dinamiška aktyvi ir įžūli. Tuo tarpu viduje visas gyvenimas tarsi ir sustojo, bent tai nedaro nieko įdomaus, kas galėtų dominti šiuolaikinį vidutinį pilietį. Dar daugiau rinkdamas medžiagą šiam darbui, pastebėjau, jog pačių SSRS žlugimo priežasčių reikia ieškoti ne viduje, bet išorėje ir pirmosios priežastys, kurios trukdė SSRS dominavimui pasaulyje (ačiū Dievui), buvo jos nesėkmingoje užsienio politikoje. Gal tiksliau pasakius nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms. Todėl nutariau pavadinti savo darbą SSRS nesėkmės, bei akcentuoti tuos įvykius ir faktus, kurie trukdė SSRS įtakos kilimui ir turėjo įtakos jos pačios žlugimui
Nagrinėdamas minėtą temą ir ilgai (dar iki šio darbo) svarstydamas SSRS suirimo priežastis priėjau išvados, jog nagrinėti vien tik laikotarpį po 1945 - ųjų negalima, nes reikia grįžti dar į tuos laikus kai bolševikai, užgrobę valdžią įsitikino, jog revoliucija turi būti pasaulinė.
Paėmę valdžią į savo rankas RKP (b) atstovai visapusiškai siekė, kad revoliucija išplistų visoje Europoje, o perspektyvoje ir visame pasaulyje. Tuo tikslu 1922 m. buvo sukurtas naujas valstybinis darinys savyje neturėjęs jokių nacionalinių ar geografinių apribojimų: Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga. Kaip teigia publicistas ir karo istorikas V.Suvorovas: "Deklaracijoje dėl SSRS įkūrimo skelbiama, kad SSRS - tai pirmas žingsnis kuriant Pasaulinę Sovietų Socialistinę Respubliką: buvo numatyta didinti respublikų skaičių tol, kol visas pasaulis priklausys SSRS". Šalių, kurios nepanorės gyventi taip kaip liepia Markso ir bolševikų mokslai, laukė Raudonosios armijos ir NKVD dalinių "pagalba". Kaip teigia rusų istorikas M.Semiriaga: "Tarptautinėje politikoje buvo nutarta veikti puolamosiomis karinėmis priemonėmis. Taip gimė koncepcija apie pasaulinės revoliucijos tęsimą. Tokiomis teorijomis buvo užsikrėtę visi sovietų kariniai ir politiniai veikėjai. Net kai SSRS suėjo į sąlytį su Vokietija niekas nemanė atsisakyti puolamosios doktrinos". Tačiau iki laukiamo karo pradžios SSRS diktatorius J. Stalinas įvykdė du šiurpiausiu žmonijos nusikaltimus: savo piliečių genocidą (didįjį valymą) bei didžiulę šalies industrializaciją.
Kaip teigia vakarų istorikai:" 1929 Sovietų. Sąjungoje vis dar vyravo smulki gamyba ir žemės ūkis. Po 10 metų paveikslas visiškai pasikeitė. Komunistai negrįžtamai pakeitė Sovietų žemės ūkį bei sukūrė tokią infrastruktūra kuri karinėje srityje lengvai galėjo konkuruoti su Vakarų valstybėmis. Visa tai buvo atlikta naudojant siaubingą terorą, kurį Stalinas pavadino revoliucija iš viršaus". Tad Stalinas pasirašė Molotovo- Ribentrropo paktą, tuo sudarydamas galimybes A. Hitleriui nukariauti visą Europą.
Tada Sovietų.Sąjungoje prasidėjo slapta mobilizacija, bei armijų koncentracija SSRS - Vokietijos pasienyje. Šį kariuomenės sutraukimą detaliai aprašė buvęs SSRS karo žvalgas iš leistoje trilogijoje "Ledlaužis", "Diena M" ir "Paskutinė Respublika". Knygoje išdėstytos mintys yra labai originalios, parašytos publicistiniu stiliumi, ten beveik necituojami jokie dokumentai, kas sukelia tam tikrus sunkumus nustatant tiesą. Tačiau knygoje pareikšti argumentai, nurodant daugybę šalutinių požymių, juos sujungiant į vieną visumą( kaip tai daro žvalgybos specialistai) atrodo labai pagrįsti ir logiški. Taigi anot V.Suvorovo: generalinis štabas sutelkė pasienyje 16 armijų( visos savo sudėtyje turėjo daugiau nei po 1000 tankų- K. G.) ir visos šešiolika armijų t. y. 170 divizijų buvo skirtos kaip tik į įsiveržimui vykdyti. Negana to , kaip jau minėjau, buvo pasirūpinta, tinkama politine situacija. Europoje beveik nebebuvo jokių suverenių valstybių, Vokietijos kariuomenė buvo išsklaidyta nuo Afrikos iki Norvegijos, ir net didžiausias tuometinis komunizmo priešas V.Čerčilis buvo pasiruošęs visokeriopai talkinti.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 SSRS nesėkmė | 8 Kb | 1 |
SSRS nesėkmė