Sparčiai formuojantis kapitalistiniams santykiams, plečiantis tarptautinei prekybai, gausėjant geografinių atradimų, XVI - XVII a. Labai pagyvėjo įvairių šalių žmonių tarpusavio bendravimas. Atsirado poreikis dalintis informacija, skleisti dvasines vertybes, propaguoti kūrybą.
Tokius uždavinius ėmėsi spręsti besiformuojanti periodinė spauda. Tuomet leidžiami laikraščiai buvo labiau panašūs į brošiūras ar žurnalus. XVII a. ėmė atsirasti žurnalai. Pirmasis - Vokietijoje, nuo 1654 m. leidžiamas “Mercurius Jacosus” (“Sąmoningasis Merkurijus”).
Dėl nepalankių istorinių ir politinių sąlygų periodinė spauda gimtąja kalba Baltijos valstybėse, o ypač Lietuvoje, pradėjo eiti gerokai vėliau nei Vakarų Europos šalyse.
Pirmasis Baltijos krašto leidinys gimtąja kalba pasirodė Estijoje 1766 m. Tai buvo laikraštis (“Luhnike oppetus” - “Trumpas pamokymas”)
Pirmuoju lietuvišku žurnaliniu leidiniu laikytinas 1823 - 1825 m. Tilžėje leistas žurnalo pobūdžio spaudinys “Nusidavimai Dievo karalystėje”, Karaliaučiuje 1832 - 1921 m. ėjęs jo tęsinys “Nusidavimai apie evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių” buvo 16 psl. apimties, nedidelio formato, leidžiamas iki 400 - 500 egz. tiražu. Jis buvo spausdinamas gotišku šriftu, kurio didžiąją dalį sudarė vertimai iš vokiečių kalbos, buvo skirtas protestantų misijų reikalams, religinei propagandai ir Prūsijos valdžios interesams Mažojoje Lietuvoje. Pamažu gerėjo jo apipavidalinimas (tvarkingos antraštės, tamsesnis šriftas), kito kalba (10 redaktorių). Atsirado komentarų, žinučių. Tokio žurnalo pasirodymas paskatino ir kitus lietuvius leisti įvairius periodinius leidinius.
XIX a. pab. periodinių leidinių lietuvių kalba pasirodė ir JAV. 1879 - 1880 m. Niujorke spausdinamas pirmasis Amerikos lietuvių laikraštis “Gazieta lietuwizka”, vėliau “Unija”, “Lietuviškasis balsas”.
Didžiausios reikšmės to meto Lietuvos gyvenime turėjo visuotinis, politinis ir literatūrinis žurnalas “Aušra” - pirmas lietuviškas periodinis leidinys lotyniškomis raidėmis, skirtas Didžiąjai Lietuvai.
Spausdinamas Ragainėje, vėliau Tilžėje, nelegaliai gabenamas per sieną. Pirmas numeris 1883 m. Kovą, paskutinis - 1886 m. viduryje. Viso išleista 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius. Tiražas - 1000 egz. patys leidėjai jį vadino laikraščiu, nors jis turėjo būti vadinamas žurnalu. Tai buvo žurnalas ir savo turiniu: skirtas ne operatyviai informacijai, bet to meto problemoms svarstyti, dvasinei kultūrai ugdyti.
Žurnalinė buvo ir apimtis, formatas bei išvaizda. Jame diskutuojama tautinio sąjūdžio programos klausimais, nemažai dėmesio skiriama etikos, moralės dalykams, propaguojama blaivybė.
1886 m. nustojus eiti “Aušrai”, Maskvos lietuvių studentų grupė pradėjo rūpintis nauju leidiniu. Jų siekiai sutapo su jaunų kunigų siekiu turėti savo laikraštį. Bendromis jėgomis studentai bei katalikų bažnyčios atstovai parengė ir 1887 m. vid. ėmė leisti mėnesinį žurnalą “Šviesa”, skirtą lietuviams ir žemaičiams. Leidinys ėjo 1000 egz. tiražu ir nelegaliai buvo platinamas Lietuvoje. Tikslas - sutelkti pradėjusias skaidytis Lietuvos tautinio sąjūdžio jėgas ir kartu propaguoti religines tiesas. Aiškindamas religines tiesas, leidinys dar pasakojo apie vaikų auklėjimą ir t. t.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Lietuvos žurnalo istorija | 14 Kb | 0 |
Lietuvos žurnalo istorija