Mykolo Lietuvio memuarai, parašyti XVI amžiaus viduryje, labai retas ir vertingas kultūros istorijos paminklas. Juos 1615 metais Bazely išspausdino Šveicarijos profesorius J.Graseris.
Lietuvių raštija nuo XIV amžiaus iki pat Liublino unijos daugiausia yra anoniminė. Tad ir traktato ,,Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius” autorius nuslėpė tikrąjį savo vardą ir mums yra žinomas kaip Mykolas Lietuvis.
Ilgą laiką istorikai manė, kad tikrasis autoriaus vardas buvo Mykolas Tiškevičius. Pirmas šią hipotezę 1929 metais iškėlė žymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus politikos tyrinėtojas Matvejus Liubavskis. Straipsnyje ,,Kas buvo Mykolas Lietuvis” Liubavskis pateikia tokius savo hipotezės įrodymus.
Mykolas Lietuvis savo veikale užsimina apie tai, kad chano Sahib - Girėjaus laikais (tai yra 1533 - 51 metais) buvęs Kryme. Tad Liubavskis remiantis šia informacija sutapatina Mykolą Lietuvį su ponu Mykolu Tiškevičiumi, kuris buvo Lietuvos pasiuntinys Kryme 1538 - 1539 metais.
Liubavskis manė, kad lotyniškas žodis Michalo reiškė vardą, tačiau filologinė šio žodžio analizė verčia mąstyti kitaip, nes XVI amžiuje tokia žodžio forma nebuvo vartojama vardo rašyme. Tai buvo esminė Liubavskio klaida: vietoj to, kad remiantis pačiu veikalu, nustatyti akivaizdžius autoriaus bruožus, jis pasirinko tik vieną nuorodą - Mykolo vardą - ir tvirtino, kad tai yra tikrasis anoniminio autoriaus vardas. Dėl šių priežasčių jo išvadas reikia pripažinti nepakankamomis, o Mykolo Tiškevičiaus autorystę - neįrodytą.
Kitu keliu nuėjo lenkų istorikas Ježis Ochmanskis. Jis pirmiausia stengėsi nustatyti autoriaus bruožus ir tik paskui pagal detales sukurti pilną portretą.
Visu pirma Mykolas Lietuvis 5 - tame veikalo fragmente prisipažįsta esąs lietuvis. Dar jis užsimena, kad yra katalikas, o Mykolas Tiškevičius nebuvo nei lietuvis, nei tuo labiau katalikas.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Mykolas Lietuvis ,,Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius” | 9 Kb | 2 |
Mykolas Lietuvis ,,Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius”