Paskelbus nurodytus naujus nuostatus, baudžiauninkai gaus nustatytu laiku visas laisvų kaimo gyventojų teises.
Dvarininkai išsaugodami visų jiems priklausančių žemių nuosavybės teisę, suteikia valstiečiams - už nustatytas prievoles - nuolatiniam naudojimuisi sodybą ir, be to, kad būtų užtikrinta valstiečių buitis ir kad jie galėtų vykdyti savo pareigas vyriausybei, - nustatytą nuostatuose laukų ir kitų naudmenų dydį.
Naudodamiesi tąja skirtine žeme, valstiečiai už tai turi atlikti dvarininkams nuostatuose nurodytas prievoles. Būdami šioje padėtyje, kuri yra pereinamojo pobūdžio, valstiečiai vadinami laikinaisiais prievolininkais.
Kartu jiems suteikiama teisė išsipirkti sodybą, o dvarininkams sutinkant, jie gali įsigyti nuosavybėn laukus bei kitas naudmenas, išskirtas jiems nuolatiniam naudojimuisi. Taip įsigiję nuosavybėn tam tikrą žemės kiekį, valstiečiai bus laisvi nuo prievolių dvarininkams už išpirktą žemę ir galutinai pereis į laisvų valstiečių - savininkų luomą.
Specialiais nuostatais apie dvariškius jiems nustatoma pereinamoji padėtis, atitinkanti jų užsiėmimą ir poreikius: praslinkus dvejiems metams nuo šių nuostatų paskelbimo dienos, jie gaus visišką laisvę ir terminuotas lengvatas.
Kadangi naujas sutvarkymas dėl neišvengiamo reikalingų permainų sudėtingumo negali būti įvykdytas iš karto, nes tam prireiks nemažiau beveik kaip dvejų metų, tai per šį laikotarpį, siekiant užkirsti kelią sumišimui ir prisilaikyti visuomeninės ir privatinės naudos, esanti iki šiol dvaruose tvarka turi išlikti iki to laiko, kol, atlikus reikalingą paruošiamąjį darbą, bus įvesta nauja tvarka.
Atsižvelgdami į neišvengiamus vykdomo pertvarkymo sunkumus, mes pirmoje eilėje dedame viltis į visa matančią Dievo apvaizdą, kuri globoja Rusiją.
Po to pasitikime dideliu kilniojo 'bajorų luomo rūpinimusi visuotine gerove ir negalime neišreikšti šiam luomui savo ir visos tėvynės vardu pelnytos padėkos už nesavanaudišką veiklą vykdant mūsų nurodymus. Rusija neužmirš, jog jis savo noru, skatinamas tik pagarbos jausmo žmogaus orumui ir krikščioniškos meilės artimiesiems, atsisakė likviduojamos dabar baudžiavos ir padėjo pamatus naujai valstiečių ūkinei ateičiai. Be abejonės, tikimės, kad jis taip pat kilniai ir toliau stengsis reikiama tvarka įgyvendinti naujus nuostatus taikiai ir geru noru, kad kiekvienas savininkas užbaigs savo dvaro ribose didįjį pilietinį viso luomo žygdarbį - sutvarkys jo žemėje apgyvendintų valstiečių ir savo dvariškių buitį naudingomis abiem pusėm sąlygomis ir tuo parodys kaimo gyventojams gerą pavyzdį bei paskatins juos tiksliai ir sąžiningai vykdyti valstybės nutarimus.
Didelio dvarininkų rūpinimosi valstiečių gerove ir valstiečių dėkingumo už palankų dvarininkų rūpinimąsi pavyzdžiai stiprina mūsų viltį, kad laisvanoriškais savitarpio susitarimais bus išspręsta didelė dalis sunkumų, neišvengiamų kai kuriais atvejais, taikant bendrąsias taisykles, skirtingoms atskirų dvarų sąlygoms, ir kad tuo būdu bus palengvintas perėjimas nuo senosios tvarkos prie naujosios ir ateityje įsiviešpataus savitarpio pasitikėjimas, sutarimas ir vieningas bendros naudos siekimas.
Kad būtų patogiau įgyvendinti tarp dvarininkų ir valstiečių tuos susitarimus, pagal kuriuos pastarieji įsigys nuosavybėn kartu su sodybomis ir žemės ūkio naudmenas, vyriausybė teiks paramą, išduodama, remiantis atskiromis taisyklėmis, paskolas ir perskaičiuodama dvarų skolas.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Baudžiavos panaikinimas | 7 Kb | 1 |
Baudžiavos panaikinimas