Dvylika jos narių valstybių ir 340 milijonų sprendė, kad jie, dirbdami kartu, geriau apgins savo interesus! efektyvesne jėga, užtikrinančia taiką, demokratiją ir teisinį šame pasaulyje. Tai reiškia, kad, panaudojant suvienytas tinęs institucijas, kolektyviai priimami nutarimai narėms valstybėms neprarandant individualizmo bei kultūrinės savasties. Bendrijos narės valstybės remia demokratiją ir teisingumą, gerbia teises.
Europos bendrijos vystymasis iki šiol Visa tai prasidėjo 1952 metais, kai Prancūzija, Belgija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai įkūrė Europos anglies bendriją. Šie šeši nariai pradininkai 1957 metais pasirašė žinomą Romos sutartį, sukurdami Europos ekonominę benndriją 1958 m. Europos branduolinės energijos bendriją. Šiandien šie bendrijos tiesiog vadinamos Europos Bendrijos vardu (Ei Community) arba EB.
Bendrijos nariais 1973 m. tapo Danija, Airija ir Didžioji Britanija 1981 m. - Graikija, 1986 m. - Ispanija ir Portugalija. Tuo h'du EB išsiplėtė iki dvylikos narių (nuo 1995 m. sausio 1 d. EB narėmis tapo Austrija, Suomija ir Švedija).
Savo tikslams siekti Europos Bendrija turi tam tikrą skaičių specifinių institucijų (tarnybų), Europos Komisija yra vykdomasis padalinys, sudarytas iš 17 narių, iš kurių kiekvienas yra prisiekęs būti nepriklausomu nuo savo vyriausybės, kurios jie yra paskirti. Kaip ir vyriausybės kabineto ministrai, kiekvienas komisijos narys yra atsakingas už tam tikrą veiklos sritį ir jam padeda tam tikras aparatas, sukomplektuotas iš Europos valstybinių įstaigų tarnautojų. Komisijos prezidentas Žakas Deloras yra už viską atsakingas. Komisijos darbas - tai priemonių siūlymas EB tikslams pasiekti. Kai šios priemonės patvirtinamos, Komisija užtikrina jų įgyvendinimą.
Ministrų Taryba priima nutarimus, remdamasi Komisijos pasiūlymais. Ją sudaro po vieną ministrą iš kiekvienos valstybės. Kai kuriose veiklos srityse sprendimai yra priimami, pritaikius specialią balsavimo procedūrą; tuo būdu nė viena iš valstybių negali blokuoti tam tikrų sprendimų. Kitose veiklos kryptyse priimant nutarimus reikalaujama, kad būtų balsuojama vienbalsiai.
Europos parlamentas, kurį sudaro 518 narių, renkamas visos bendrijos balsuotojų. Jis patvirtina bendrijos biudžetą, peržiūri ir patvirtina įstatymus, prieš juos priimant Ministrų Tarybai, turi teise išformuoti Europos Komisiją; jis tvirtina naujų šalių prašymus priimti į EB narius, taip pat ir susitarimus su kitomis valstybėmis.
Teismas traktuoja EB įstatymus ir faktiškai yra bendrijos Aukščiausiasis teismas.
Europos Taryba yra posėdžiaujantis 12 valstybių ir vyriausybių vadovų organas. Šie „viršūnių susitikimai" neišleidžia įstatymų, bet nurodo bendrą politinę orientaciją, kurios turi laikytis EB institucijos.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Europos ekonominė bendrija (Europos Sąjunga) | 4 Kb | 0 |
Europos ekonominė bendrija (Europos Sąjunga)