Tai statula Dievo, kurio garbei buvo rengiamos olimpinės žaidynės. Ji stovėjo žemėse, kurios vadinosi Olimpija. Olimpiadų metu būdavo nutraukiami karai tarp graikų miestų, sudaromos paliaubos, į jas atvykdavo atletai iš Mažosios Azijos, Sirijos, Egipto, Sicilijos, Italijos, iš įvairių graikų kolonijų. Jie atvykdavo varžytis bei nusilenkti Dzeusui.
Vieta: senovinis Olimpijos miestas, vakarinis dabartinės Graikijos pakraštys, apie 150 km į vakarus nuo Atėnų.
Senasis graikų kalendorius prasidėjo 776 m. pr. Kr. Manoma, kad tais metais prasidėjo olimpinės žaidynės. Nuostabią Dzeuso šventyklą sukūrė architektas Libonas, ji pastatyta apie 450 m. pr. Kr. Augant Graikijos kultūrai, paprastas dorėninis stilius atrodė per daug pilkai, todėl reikėjo pokyčių.
Sprendimas - didinga statula. Atėnų skulptorius Fidijas buvo paskirtas įvykdyti šią šventą užduotį. Fidijas pradėjo darbą apie 440 m. Po kelių metų jis sugalvojo, kaip pastatyti didžiulę aukso ir dramblio kaulo statulą. Jos figūra buvo drožiama iš medžio, o paviršius dengiamas dramblio kaulo plokštelėmis, nes juk neegzistavo tokių didžiulių dramblio ilčių...
Dievų karalius sėdėjo soste. Viršutinė jo kūno dalis buvo nuoga, apatinė apsiausta brangiu apsiaustu. Vienoje rankoje Dzeusas laikė deivės Nikės statulą, kitoje - lazdą, papuoštą dievo šventojo paukščio - aro - atvaizdu. Dievo galvą puošė alyvmedžio šakų vainikas. Raiščio galai krito ant jo pečių.
Dramblio kaulu buvo dengtas Dzeuso liemuo, galva bei deivės Nikės statula. Drabužiai, karūna, Dzeuso galvą juosiantis raištis, Nikės drabužiai, pergalės vainikas - iškalti iš aukso. Dramblio kaulas - trapi ir įnoringa medžiaga. Jam kenkė ir labai sausas oras, ir drėgmė, jis sutrūkinėdavo, plokštės susiriesdavo.
Todėl Dzeuso statula būdavo nuolat tepama alyvų aliejum. Kai statula buvo baigta, ji vos tilpo į šventyklą. Strabo rašė: "...nors pati šventykla yra labai didelė, skulptorius kritikuojamas už tai, kad neišlaikė tinkamų proporcijų. Jis pavaizdavo Dzeusą sėdintį, tačiau jo galva beveik lietė lubas, ir tai darė įspūdį, kad jei Dzeusas atsistotų, tai jis nukeltų šventyklos stogą". Strabo buvo teisus, išskyrus tai, kad skulptorius buvo ne kritikuojamas, o giriamas už dydį. Tai dydis teikė statulai didingumo. Ta mintis, kad atsistojęs dievas nukeltų pastato stogą. įkvėpė poetus ir istorikus. Pačios statulos pagrindas buvo apie 6.5 m pločio ir 1m aukščio. Statulos aukštis - 13 metrų, tai prilygsta šiuolaikinio 4 aukštų namo aukščiui.
Statula buvo tokia aukšta, kad lankytojai aprašinėjo sostą dažniau nei patį dievą. Sosto kojos buvo papuoštos sfinksais bei sparnuotomis pergalės figūromis. Jį puošė ir graikų dievai (Apolonas, Artemidė) bei mistinės būtybės; sosto skersinius puošė olimpinių varžybų skulptūriniai vaizdai. Daugelį metų statula traukė lankytojus bei garbintojus iš viso pasaulio. Antrame amžiuje prieš Kristų senstanti statula buvo restauruota. Pirmame m. e. amžiuje Romos imperatorius Kaligula ketino pervežti statulą į Romą. Tačiau šis bandymas nepavyko, kai Kaligulos darbininkų statyti pastoliai griuvo. Po to, kai 391 m. e. metais imperatorius Teodozijus I uždraudė olimpines žaidynes, Dzeuso šventykla buvo uždaryta.
Vėliau ją apgadino žemės drebėjimai, potvyniai. Pasiturintys graikai ją pervežė į Konstantinopolį. Ten ji gyvavo, kol 462 m. po Kr. buvo sunaikinta gaisro.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Dzeuso statula Olimpijoje | 5 Kb | 0 |
Dzeuso statula Olimpijoje